Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – XII–XVIII a. gyvavusi feodalinė Lietuvos valstybė. Nuo XII amžiaus pabaigos ar bent nuo XIII amžiaus vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV amžiaus vidurio – beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV amžiaus antros pusės iki 1569 m. – dar ir didžiąją dabartinės Ukrainos dalį. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.