Napoleonas Bonapartas (1769 m. rugpjūčio 15 d. – 1821 m. gegužės 5 d.) – prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 m. tapęs Prancūzijos valdovu, vėliau paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. – Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Prancūzijos Imperatoriumi, Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sąjungos protektoriumi (nuo 1806 m.).
Po pralaimėjimo Leipcigo mūšyje ir Paryžių užėmus priešininkams 1814 m. buvo privestas atsisakyti sosto ir ištremtas į Elbos salą, iš kurios 1815 m. pabėgo ir trumpam atgavo valdžią – šis laikotarpis dar žinomas Šimto Dienų laikotarpiu. Vėliau buvo galutinai nugalėtas Vaterlo mūšyje 1815 m. kovo 18 d. ir ištremtas į Šv. Elenos salą, kur 1821 m. ir mirė.
Buvo vedęs Žozefiną su kuria susilaukė sūnaus.