Organų donorystė
Organų donorystė – žmogaus organų, skirtų naudoti žmogui, savanoriškas ir neatlygintinas davimas. Jei ligoniui reikalinga inksto ar kepenų transplantacija, pasaulyje plačiai praktikuojama gyvoji donorystė. Gyvajai donorystei nepakanka donoro sutikimo, ją reglamentuoja įstatymai.
Iš mirusio žmogaus be jau minėtų organų persodinimui taip pat gali būti paimama širdis, plaučiai, kasa, ragenos. Didžiojoje daugumoje šalių žmogus laikomas mirusiu, konstatavus smegenų mirtį. Be to, Lietuvos įstatymai draudžia imti audinius ir organus žmogaus, kuris būdamas gyvas raštu pareiškė nesutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų panaudoti transplantacijai. Jeigu žmogus prieš mirtį savo valios raštu neišreiškė, atsiklausiama mirusiojo artimųjų.
