Sigitas Geda

Sigitas Geda (1943–2008) – poetas, vertėjas, dramaturgas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Baltijos Asamblėjos premijos laureato, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureato, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.

Poetas gimė 1943 m. vasario 4 d. Paterų kaime, Lazdijų rajone. 1966 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1967–1976 m. dirbo „Mūsų gamtos“ redakcijoje, iš jos atleistas, vertėsi rašydamas pjeses vaikams, scenarijus, straipsnius. 1988–1990 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje atsakinguoju sekretoriumi, nuo 1992 m. buvo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ Literatūros skyriaus redaktoriumi, dirbo dienraštyje „Lietuvos aidas“.

S.Geda debiutavo eilėraščių knyga „Pėdos“ (1966). Už eilėraščių knygą „Žydinti slyva Snaigyno ežere“ 1982 m. paskirta Poezijos pavasario premija. Už eilėraščių rinkinį „Varnėnas po mėnuliu“ 1985 m. gavo Valstybės premiją. 1994 m. S.Gedai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už poezijos knygas „Septynių vasarų giesmės“ ir „Babilono atstatymas“.

1994 m. apdovanotas Jotvingių premija. 1998 m. poetas įvertintas Baltijos Asamblėjos premija už pastarųjų trejų metų kūrybos metamorfozes. Už knygą „Žydintys lubinai piliakalnių fone. Septynių vasarų dienoraščiai“ 2000 m. S.Geda pelnė G.Petkevičaitės-Bitės premiją, už geriausią 2001 m. knygą „Sokratas kalbasi su vėju“ 2002 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija. Iš viso išleido per 50 knygų.

S.Geda vertė G.Aigi, Ch.Baudelaire`o, J.Bobrowskio, J.Brodskio, P.Celano, M.Cvetajevos, F.G.Lorcos, I.Kaplinskio, A.Mickevičiaus, Cz.Miloszo, Novalio, R.M.Rilkes, G.Traklio ir kitų pasaulyje žinomų autorių poeziją.

Atskirais leidiniais išėjo „Giesmių giesmė“, „Psalmių knygos“, F. Villono „Rinktinė poezija“, O. Chajamo „Rubajatai“ ir kt. Paskutinis didelis S.Gedos darbas – Dantės „Dieviškosios komedijos“ vertimas.