Šokis / „Fotolia“ nuotr.
Šokį jau kurį laiką galima suvokti net tik kaip sportą ar pramogą. Tai ir psichoterapinė priemonė, padedanti išlaisvinti žmogų: atsipalaiduoti, atrasti save ir kitus. Leidžiama kūnui kalbėti judesio kalba nieko racionaliai nesiekiant perteikti.
Šokio terapija gali būti taikoma pačiais įvairiausiais atvejais: nuo lėtinių skausmų iki psichinių ligų ir onkologinių susirgimų gydymo. Dažnai šokio terapija rekomenduojama žmonėms, kurių socialinės funkcijos yra sutrikusios: per šokį atsiranda daugiau galimybių bendrauti. Šokis sukuria daugiau galimybių, pavyzdžiui, autistams spontaniškai reaguoti, judesys padeda įveikti baimes.
Paprastai terapiniai susitikimai neturi rėmų, griežtų programų. Kaip ir pats šokis, taip ir šokio terapija yra intuityvi, laisva kaip ir gyvenimo ritmas. Kartais gali būti šokama ilgiau kartais trumpiau, kartais pasikalbama ar kartu patylima.