Taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos

Taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos yra diplomatiniai procesai, skirti užbaigti karinį konfliktą, prasidėjusį po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Derybų tikslas – rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kurie galėtų užtikrinti ilgalaikę taiką ir regiono stabilumą.

Nuo karo Ukrainoje pradžios buvo surengti keli derybų etapai tiek tiesiogiai, tiek tarpininkaujant trečiosioms šalims, tokioms kaip Turkija, Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga. Pradiniai derybų bandymai, įskaitant susitikimus Baltarusijoje ir Turkijoje, nesuteikė reikšmingų rezultatų, nes abi pusės laikėsi nesuderinamų pozicijų. Ukraina siekia visiško Rusijos karių pasitraukimo iš okupuotų teritorijų, o Rusija reikalauja pripažinti aneksuotų regionų kontrolę.

Pagrindiniai derybų iššūkiai apima:

• Teritorinius klausimus – Ukrainos reikalavimą atkurti savo tarptautiniu mastu pripažintas sienas, įskaitant Krymą ir Donbasą.
• Saugumo garantijas – Ukrainos siekį užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo būsimų agresijų, galimai įtvirtinant ją NATO ar kitų saugumo susitarimų rėmuose.
• Karo nusikaltimų ir reparacijų klausimus – Ukrainos reikalavimus, kad Rusija atsakytų už karo nusikaltimus ir atlygintų padarytą žalą.

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, JAV ir JT, siekia skatinti dialogą.

2024 m. JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, jo administracija ėmėsi aktyvesnio vaidmens sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą. D.Trumpas paskyrė Keithą Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai.

Keithas Kelloggas, turintis ilgametę karinę ir diplomatinę patirtį, buvo paskirtas siekiant sustiprinti JAV įsitraukimą į konflikto sprendimą. Jis išreiškė poziciją, kad Ukraina turėtų surengti prezidento ir parlamento rinkimus iki 2025 m. pabaigos, ypač jei būtų pasiektos paliaubos su Rusija. K.Kelloggas teigė, kad „dauguma demokratinių valstybių karo metu rengia rinkimus“ ir kad tai būtų naudinga demokratijai.

Ukrainos valdžia baiminasi, kad rinkimų organizavimas karo metu gali kelti grėsmę šalies vienybei ir sudaryti sąlygas Rusijai didinti savo įtaką. Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad nepripažįsta dabartinio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumo, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V.Zelenskio kadencija esą baigėsi.