Teismas – institucija, kuriai pavedama spręsti (teisinį) ginčą, vykdyti teisingumą. Viešųjų organizacijų (valstybių, tarpt. organizacijų) teismai įgyvendina teisminę valdžią. Teismas pagal savo veiklos mastus, priskirtų ginčų pobūdį, kompetenciją gali nacionalinis, tarptautinis. Nevalstybinis teismas gali būti garbės teismas, draugiškasis teismas ir kiti. Teismai gali būti skirstomi į valstybinius, privačius (arbitražas), religinius (bažnytinius). Nacionalinių teismų veiklą reglamentuoja pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija ir kiti specialieji įstatymai (pvz., Teismų įstatymas). Kiekvienoje šalyje nustatoma sava teismų sistema.