Trispalvė – klasikinis vėliavos tipas, paprastai tai vėliava, sudaryta iš trijų spalvų juostų (dvi gali sutapti). Juostų plotis paprastai vienodas. Dalis vėliavų turi tam tikrą heraldinį simbolį trijų juostų fone. Gali būti horizontaliosios trispalvės, vertikaliosios trispalvės, įstrižos trispalvės.
Lietuvos valstybės vėliava – tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos. Oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d.
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliama šiomis dienomis:
* Sausio 1 d. – Lietuvos vėliavos diena;
* Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena;
* Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
* Vasario 24 d. - Estijos nepriklausomybės diena;
* Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
* Kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
* Gegužės 1 d. – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
* Gegužės 9 d. – Europos dieną;
* Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
* Birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
* Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
* Liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną;
* Rugpjūčio 23 d. – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną
* Rugpjūčio 31 d. – Laisvės dieną;
* Rugsėjo 23 d. – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
* Spalio 25 d. – Konstitucijos dieną;
* Lapkričio 18 d. – Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną;
* Lapkričio 23 d. – Lietuvos karių dieną.
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų iškeliama:
* Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
* Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
* Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
Lietuvos valstybės istorinė vėliava – istorinis valstybės simbolis – audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, dešinėje rankoje laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Raitelio kairįjį petį dengia mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi, žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni, kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai – auksiniai.