Andriaus Repšio nuotr. /Rengiant elektros linijos tranšėją, po velėna aptiktas dirvožemio sluoksnis su XIX-XX a. radiniais, išlikusiomis rausvomis plytomis.
Velėna – dirvožemio sluoksnis, taip tankiai perpintas augalų šaknimis, kad sudaro kartu besilaikantį darinį, arba tokio sluoksnio gabalas. Velėna paprastai susidaro natūraliai dirvose su tankia augalų (dažnai – miglinių šeimos) danga. Vietovėse, kuriose stinga vandens ar kurios neturi puraus paviršinio žemės sluoksnio, dėl ko nėra žolinės augalijos, velėnos nebūna. Velėna gerai apsaugo dirvožemį nuo vandens ar vėjo erozijos. Natūraliose pievose, stepėse ir kitur esančią velėną ardo įvairūs poveikiai. Jie gali būti natūralūs (pvz., antilopių ir kitų kaimeninių žinduolių bandos prie vandens šaltinių ištrypia augaliją ir gali suardyti velėną) ir antropogeniniai (sukelti žmogaus, pvz., transporto vėžės).
