Viltis – yra individo išsiugdyta teigiamos išdavos nuostata susijusi su tam tikru įvykiu ar aplinkybėmis. Religiniame kontekste viltis nėra laikoma fizine emocija ir ji apibūdinama kaip dvasinė malonė. Viltis skiriasi nuo pozityvaus mąstymo, kuris apima terapinius ir sistematinius vyksmus naudojamus psichologijoje, idant būtų pakeista pesimistiška individo mąstysena. Sąvoka – klaidinga viltis – minima tais atvejais, kai viltis neturi jokio apčiuopiamo pagrindo ir kai jos atramos tašku tampa individo fantazija.