„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas – rusų politikas, buvęs žvalgybos pareigūnas ir dabartinis Rusijos prezidentas, be pertraukos šias pareigas einantis nuo 2012 m. V.Putinas valstybės prezidentu arba ministru pirmininku yra nuo 1999 m.
Trumpa Vladimiro Putino biografija: kaip KGB agentas tapo galingiausiu žmogumi Rusijoje
Vladimirui Putinui išduotas tarptautinis arešto orderis, o Rusija pripažinta terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.
Po provakarietiškos Orumo revoliucijos Ukrainoje 2014 m. V.Putinas de facto užėmė rytinius valstybės regionus ir aneksavo Krymą. 2021 m. V.Putinas publikavo esė pavadinimu „Apie rusų ir ukrainiečių istorinį vieningumą“, kurioje šis tvirtina, kad baltarusiai, ukrainiečiai ir rusai turėtų būti bendros rusų tautos ir Rusijos pasaulio dalimi. Pasak prezidento, rytų slavai yra „tie patys žmonės“, kuriuos išskyrė „jėgos visuomet bandžiusios sužlugdyti mūsų vienybę“, nes norėjo „skaldyti ir valdyti“. Esė neigia ukrainiečių, kaip nepriklausomos tautos, gyvavimą.
2022 m. vasario 23 d. V.Putinas savo kreipimesi per televiziją pranešė apie „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje, kurios metu bus vykdomas valstybės užėmimas pilnu mastu. Nurodęs, kad invazijos priežastis yra „denacifikacija“, V.Putinas taip pat paminėjo ir būtinybę „apginti [rusakalbius] žmones“ Donbaso regione, kurie, pasak jo, „jau aštuonerius metus susiduria su pažeminimu bei genocidu, kurį vykdo Kyjivo režimas“. Kalbos metu prezidentas aiškino, kad neturįs planų Ukrainos okupuoti, sakydamas: „Mes nieko niekam neketiname primesti.“ Kitą dieną jis pradėjo karą Ukrainoje, kuriuo siekia nuversti išrinktą valdžią, laikydamasis pozicijos, kad šie yra „naciai“.
V.Putinas yra save palyginęs su Petru I. Kviečia grįžti prie pamatinių vertybių ir atkurti vientisą, galingą Rusiją, kokia ji buvo praeityje.
2023 m. kovo 17 d., reaguojant į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje ir jo padarinius, Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje išdavė arešto orderius V.Putinui ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.
