Kol Lietuvos atstovai grupė „The Roop“ Roterdame jau ruošiasi ypač svarbiam įvykiui jų muzikinėje karjeroje, 15min susisiekė su keturiais „Eurovizijos“ entuziastais ir ekspertais – visų pirma, žinomu konkurso gerbėju, apžvalgininku Justu Buivydu, reklamos specialiste Dovile Filmanavičiūte, „Eurovizijos“ komentatoriumi Dariumi Užkuraičiu ir muzikos prodiuseriu Martynu Tyla.
„Lažybininkų favoritai gana netikri“
Ne pirmus metus „Euroviziją“ stebintis Justas Buivydas mano, kad šiemet dainų konkursas kaip niekad nenuspėjamas. Jis pastebi ir dažnai aptariamus lažybininkų favoritus, kurie, anot jo, nebūtinai nugalės.
„Kasmet vykstant konkurso gerbėjų balsavimui, būdavo aiškus nors vienas ryškus favoritas, o dabar iki paskutinės sekundės neaišku, kas laimės. Taigi šis reiškinys šiais metais yra visai žavus.
Bet jeigu reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečias šalis, Lietuvą tikrai minėčiau kaip vieną iš jų. Aišku, galbūt mūsų dainą visi išgirdo jau seniai ir ji mūsų gerbėjams jau spėjo lengvai atsibosti, bet reikia nepamiršti to, kad didžioji dalis žmonių šią dainą girdės pirmą kartą, tad viskas bus tvarkoje“, – svarsto jis.
Kita favorite Justas laiko Prancūzijos atstovę Barbarą Pravi, kuri konkursui paruošė ne visai standartinį pasirodymą. Anot pašnekovo, jis truputį primena 2017-aisiais konkursą laimėjusio portugalo pasirodymą: „Čia yra kažkas panašaus – labai jautri daina, viena scenoje stovinti mergina, tad viskas turėtų būti labai subtilu, kas „Eurovizijai“ yra neįprasta.“
Konkurso entuziastui, stebėjusiam atlikėjų repeticijas, įspūdį paliko ir šveicaro Gjon's Tears pasirodymas. O prisiminęs „Eurovizijos“ apžvalgininkų žodžius, kad yra nemažai dainų, kurios tarsi perdengia viena kitą, nes tokiu būdu taiko į tą pačią auditoriją, jis panašų modelį išvydo būtent tarp Šveicarijos ir Prancūzijos.
Arčiau lietuviškos pusės jis regi islandų grupės „Daði og Gagnamagnið“ dainą. Justas prisipažįsta, kad pasirodymo metu sėdėjo išsišiepęs ir nenorėjo, kad pasirodymas baigtųsi.
„Atlikėjai taip džiaugiasi būdami scenoje, pasirodymas toks nuoširdus, šeimyniškas, kad tu žiūri jį ir susidaro toks jausmas, jog dainuoja tavo pusbrolis. Ir tau nuo to labai gera širdy“, – įžvalgomis dalijasi J.Buivydas.
Tačiau itin didelio įspūdžio vyrui nepaliko Maltos atstovė Destiny, nors lažybininkai ją laiko vieną iš favoričių. Nepaisant to, kad Justui daina pasirodė puiki, kaip ir atlikėjos vokalas, tačiau bendrame kontekste neatrodo ryški.
„Neatmesčiau galimybės, kad šiais metais galėtų laimėti ir Malta, bet man ji šiek tiek prieš kitas jau aptartas šalis nublanko.
Tiesa, yra ir šalių, kurios nėra įvardijamos kaip tokios ryškios favoritės, bet kurios man patinka beprotiškai – čia išskirčiau Ukrainą ir Belgiją. Ukraina pristato modernaus folko dainą, o Belgija į „Euroviziją“ atsineša savo stilių“, – savo favorites išskyrė Justas.
Jo manymu, bet kuri daina galėtų laimėti „Euroviziją“, tačiau svarbiausia yra pataikyti į širdį žmonėms, kurie tais metais žiūri konkursą.
„Man atrodo, kad galime laukti ir netikėto rezultato, nes labai daug žmonių pavargę nuo pandemijos, nuo vienišumo, todėl yra spėliojimų, kad liūdnesnės dainos didelio pasisekimo galėtų ir nesulaukti. Tai – neblogas ženklas lietuviams“, – galvoja jis.
Justas taip pat mano, kad lietuviai iki pat galo turi tikėti pergale, nes ji, kaip pats sako, gali būti labai reali. Vis dėlto prisišnekėti kol kas nenori ir dar kartą pabrėžia – „Euroviziją“ prognozuoti yra labai sunku.
„Tai labai atviras konkursas ir yra neaišku, ko šiais metais norės Europa: ar ji visgi, pagauta slogios nuotaikos, balsuos už lėtesnę, gražią baladę, ar norės kažko labiau išprotėjusio kaip „The Roop“.
Lietuvos pasirodymas yra tikrai vienas kokybiškiausių – tą pastebiu ne tik aš, bet ir kitų šalių gerbėjai, apžvalgininkai, žurnalistai. Manau, kad mažų mažiausiai Lietuva tikrai taiko į dešimtuką, o greičiausiai turėtų pavykti pasiekti dar geresnį rezultatą“, – viliasi jis.
Džiaugiasi, kad „Eurovizija“ keičiasi
„Euroviziją“ taip pat ketinanti žiūrėti kita šio konkurso gerbėja Dovilė Filmanavičiūtė jau pasirinko savo mėgstamą atlikėją – ja tapo prancūzė. Tiesa, vieną rytą išgirdusi ispano Blas Canto kūrinį, pradėjo abejoti savo sprendimu – juokėsi, kad nors daina labai saldi ir banali, tačiau irgi galėtų būti aukštoje pozicijoje.
„Kas man labai smagu, kad šiemet matyti daug naujos kartos, viskas labai šviežia ir taip tendencinga... Jeigu anksčiau kiti sakydavo, kad čia naftalinas, nesąmonė, iš anksto numatytas formatas, man dabar jau susidaro įspūdis, kad žiūrėdamas „Euroviziją“ kaip tik gali pajausti, kokie vėjai sklando muzikoje pasauliniame kontekste“, – sako Dovilė.
Atlikėją, reklamos specialistę sužavėjo ir Izraeliui atstovaujančios Eden Alene daina. D.Filmanavičiūtė sako, kad jei nežinotum, jog ją atliko būtent šios šalies atstovė, taip net nepasakytum. Ji mano, kad didelį pokytį „Eurovizijai“ galėjo padaryti ir Salvadorio Sobralio dainos atlikimas, todėl dalis dabar besivaržančių kūrinių yra kitokie, nėra kuriami tuo pačiu principu.
„Pagaliau visi nustojo kartoti tą patį per tą patį, kad esą „Eurovizija“ turi savo formatą, tad jeigu esi iš Balkanų ir į sceną išleidai pusnuogę moterį, kuri ugningai ir aistringai dainuoja baladę, tai savaime būsi aukštoje vietoje.
Dabar man atrodo, kad aukštoje vietoje bus tie kūriniai, kurių radijo stotyse klausosi jaunimas. Kad ir kaip čia beskambėčiau, kaip kokia senutė, aš manau, kad aukštai bus žydai, prancūzė ir islandai“, – svarsto D.Filmanavičiūtė.
Ji kiekvieną dieną klauso ir islandų kūrinio remikso – pagal jį šoka klodama patalus. Nors tai eurovizinė daina, tačiau Dovilė neslepia, kad ji grojaraščiuose sukasi nuolatos.
Vis tik dažniau Dovilės namuose kalbama apie lietuvių viltimi tapusius „The Roop“. „Man pačiai yra labai juokinga, bet mes namuose su vyru vaikštome ir bėdavojamės. Aš sakau: Auri, man atrodo, kad šitos ekspektacijos... įsivaizduoji, kas nutiks, jei jie net į finalą nepateks? Mano vyras šitos minties absoliučiai nepriima.
Mes esame iš tų žmonių, kur po praeitais metais atšauktos „Eurovizijos“ kartkartėmis šnekėdavomės: blemba, gal tai buvo žmonių („The Roop“ – aut. past.) gyvenimo šansas! Kaip jiems vėliau teko psichologiškai su tuo susitaikyti? Tikrai esame turėję tokių pokalbių namie“, – atskleidžia ji.
Visgi Dovilė su Aurimu vienu momentu buvo priėję ir kitą „The Roop“ palaikymo etapą – savęs klausė, o gal Lietuvos atstovams mes keliame pernelyg didelius lūkesčius? Tačiau nepaisant tokių minčių, D.Filmanavičiūtė save laiko visiška grupės lyderio Vaidoto Valiukevičiaus gerbėja – jai patinka jo kryptingumas, aukštai užkelta kartelė.
„Jis pats sau yra labai reiklus. Be to, jau daug metų groja, esame ieškoję senų „The Roop“ dainų, tai jų yra žiauriai daug gerų.
Gal jau darosi nuvalkiota, nes Vaidotas pats tai yra daug kur sakęs, bet man gražiausias žmogus tada, kai jis sako, kad galėjo daug kartų pasiduoti, bet muzika jiems gyvenime vis tiek buvo svarbus dalykas, todėl neprisileido tos minties, kad reikia skirstytis.
Gal tai kvaila, gal man sukios visi pirštą prie smilkinio, bet manau, kad kaip tu elgiesi, taip gauni atgal. Manau, kad „The Roop“ gabalas yra žiauriai geras, pasirodymas labai kokybiškas, labai gera scenografija, labai graži choreografija, stilius...“ – savo mintimis apie „The Roop“ dalijasi Dovilė.
D.Filmanavičiūtė pastebėjo, kad šiemet Lietuva „Eurovizijos“ kontekste atrodo kaip turtinga Vakarų Europos šalis, kurioje muzikos industrija generuoja daug pinigų, turi talentų, garsėja pasauliniu lygiu. Ir kad ir kaip Dovilei norėtųsi save apsaugoti nuo nusivylimo gegužės 18 dieną, vis tiek galvoja: „Reikia palaikyti vaibą – o gal mums tikrai pasiseks?“
„Žiauriai laukiu „Eurovizijos“!“ – šypsosi D.Filmanavičiūtė.
Sėkme tiki, bet prognozes laiko būrimu iš kavos tirščių
Ne vienerius metus „Eurovizijos“ „balsu“ buvęs Darius Užkuraitis tik šiais metais savo mikrofoną perduos kitam žurnalistui, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis nestebės konkurso. Visgi dėl galimo laimėtojo nėra tikras – jo manymu, tai būrimas iš kavos tirščių.
„Galiu pasakyti tik tiek, kaip mes galime atrodyti tame kontekste. Manau, kad visiškai gerai. Pagal idėją turėtume būti gana aukštoje vietoje – vis tiek tai buvo didžiulis įdirbis, taip pat ir praeitais metais apie „The Roop“ šnekėjo visi“, – prisimena jis.
D.Užkuraitis įsitikinęs, kad turint omeny tai, jog „The Roop“ daina „On Fire“ praeitais metais taip pat apskriejo bene visas Europos šalis, šis fenomenas išliko ir iki šios dienos – jo manymu, grupė jau gana žinoma.
„Praeitais metais jų pasirodymas neįvyko, jis įvyksta tik šiemet, taigi, yra tų, kurie labai jų laukia. „The Roop“, nors ir pirmą sykį vyksta į „Euroviziją“, jų dabar net nepavadinsi naujokais. Tam tikra išankstinė reklama ir žinomumas be jokios abejonės prisidėjo prie tų balų gavimo. Tikrai nenustebsiu, jeigu būsime gana aukštoje vietoje“, – mano jis.
Paklaustas, ar „The Roop“ turi šansų laimėti, Darius sako, kad grupė turėtų užimti aukštą vietą, o dėl pergalės – bus matyti. „Bet labai linkiu nugalėti“, – sakė D.Užkuraitis.
„Pakliūti į finalą bus labai sunku“
Renginių organizatorius, muzikos prodiuseris Martynas Tyla jau taip pat turi išsirinkęs savo tris konkurso favoritus – tai Prancūzija, Malta ir Italija. O atsakydamas, kuo šių atstovų kūriniai jį taip sužavėjo, prodiuseris sako, kad jis tiesiog girdi, jog jie gali laimėti.
„Vertinu labai paprastai – žiūrėdamas į ekraną. Kokius jausmus man tai sukelia, pagal tai ir vertinu.
Pavyzdžiui, Prancūzijos – labai emocinga, išraiškinga daina. O Malta yra tai, kas dabar madinga. Gero sudėjimo jauna mergina, kuri juda, šoka. Tai, ką mes matome pasaulinėse tendencijose, to šiame pasirodyme yra labai daug. Ji taip pat yra šiuolaikiška, spalvinga, tad tikėtina, kad pasieks aukštų rezultatų“, – mano jis.
Tokios pačios nuomonės Martynas laikosi ir dėl italų grupės „Maneskin“. Jo vertinimu, atlikėjai irgi pasižymėjo savo išraiškingumu.
„Pati grupė yra įdomi, savotiški, gali išsiskirti. Nėra ko stebėtis, kad jie pagal statymus atsirado tarp favoritų“, – pabrėžia M.Tyla.
Pasiteiravus, ar mano, kad šiemet „The Roop“ pasiseks ir užimsime aukštą poziciją, jis taip pat sako, kad prognozuoti sunku, tačiau neslepia, jog pirmas pusfinalis, kuriame ir pasirodys mūsų atstovai, bus ne iš lengvųjų.
„Pavojumi matau tai, kad tos emigrantės šalys, kurios suteikdavo mums balsus, šiandien nėra tokios galingos. Dauguma emigrantų grįžę į Lietuvą, o tai reiškia, kad tų balsų, kurie ateidavo iš Anglijos, Švedijos, Norvegijos, gali būti žymiai mažiau, ir tai apsunkina mūsų padėtį. Tai visai natūralus dalykas“, – sako jis.
O kaip spręsti šią problemą? M.Tyla mano, kad reikėtų prašyti užsienyje gyvenančių draugų balsuoti už Lietuvą, nes likusį darbą padarys pati grupė – juk, kaip sako, „jie ryškūs ir demonstruoja pimpačkiukų šokį“.
„Tikėtina, kad būsime pastebėti. Aišku, nenoriu to sakyti, bet papulti į finalą bus labai sunku. Jei būtume antrame pusfinalyje, mes be jokių problemų jau būtume finale ir plotume rankytėmis“, – įsitikinęs jis.
M.Tyla mano, kad jei būtume visiški lyderiai, šiandien šių diskusijų net nereikėtų. Visgi pagal dabartines prognozes lietuvių vertinimas pablogėjęs.
„Bet ar jos išsipildo, ar ne, visada yra juodas arkliukas, kuris įšoka netikėtai. Kai kurios šalys tikrai puikiai atrodo, gal net portugalai. „Eurovizija“ yra savotiškos sporto varžybos. Šiandien kažkam patinka, rytoj kažkam nepatiks“, – 15min komentavo M.Tyla.