Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė gegužės 29 dieną pasirašė dekretą, kuriuo etiopei Eskedar Maštavičienei suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė.
Dekrete nurodoma, kad ji suteikiama remiantis tuo, kad Eskedar Maštavičienė pastaruosius 10 metų teisėtai ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje bei turi teisėtą pragyvenimo šaltinį. Dekrete taip pat teigiama, kad Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo atveju, Eskedar Maštavičienė, gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos piliete Eskedar taps ir Lietuvos Respublikos teises bei pareigas įgis tik po to, kai prisieks Lietuvos Respublikai.
Į Lietuvą moteris buvo perkelta 2007 metais pagal pabėgėlių perkėlimo programą. Į Lietuvą ji buvo perkelta iš Maltos. Eskedar yra pasakojusi, kad pirmoji mintis, sužinojus, kad iš Maltos ji bus atskraidinta į Lietuvą, buvo – kas yra toji Lietuva.
„Pasidomėjus papildomai teko nusivilti, nes vidutinis uždarbis Lietuvoje yra bene du kartus mažesnis nei Maltoje. O lietuvių kalbos nežinojimas vertė suabejoti bet kokiomis įsidarbinimo Lietuvoje galimybėmis. Iki pat išvykimo iš Maltos dienos mintis atsisakyti persikėlimo gyventi į Lietuvą galimybės neapleido nė vienai akimirkai.
Nors panašios grupės į Lietuvą buvo perkeltos ir vėlesniais metais, tačiau, kiek man yra žinoma, didžioji atvykusių pabėgėlių dalis šiai dienai jau yra išvykę iš Lietuvos kartu su visais kitais šalį paliekančiais piliečiais, ieškančiais geresnių gyvenimo ir palankesnių įsidarbinimo sąlygų kitose ES šalyse“, – anksčiau yra sakiusi E.Maštavičienė.
Vis dėlto Lietuvoje jai pavyko sėkmingai integruotis į visuomenę. 13 metų čia jau gyvenanti moteris pasakojo, kad jaučiasi lyg savuose namuose. E.Maštavičienė spėjo išmokti lietuvių kalbą, baigti aukštąjį mokslą, sukūrė šeimą ir augina tris vaikus.
„Tačiau, nors pati kartais juokaudama vadinu save geltonplauke ilgakase lietuvaite, vis dažniau susimąstau apie galimybę pačiai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės suteikimo. Bet iš karto pagalvoju ir apie tuos atvejus, kai užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje net ir daugiau metų, iš atsakingų institucijų sulaukia neigiamo sprendimo“, – anksčiau svarstė Lietuvos Respublikos pilietybę norėjusi gauti E.Maštavičienė.
15min primena, kad 2013 metų gruodžio mėnesį vadovaudamasi Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą, Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietei Isabellai Tobias išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę.
Prezidentė atsižvelgė ir į tai, kad sportininkė I.Tobias tuo metu trejus su puse metų treniravosi poroje su Lietuvos piliečiu D.Stagniūnu, taip pat mokėsi lietuvių kalbos, buvo išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą, dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės gyvenime.
Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka yra gavęs socialinių iniciatyvų puoselėtojas Jonas Ohmanas. 2018 metų lapkritį ją suteikė Dalia Grybauskaitė atsižvelgusi į nuopelnus Lietuvai, sėkmingą integraciją į Lietuvos visuomenę, reikšmingą indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
2019 metų kovo mėnesį Lietuvos pilietybė buvo atkurta aktorei Rūtai Lee kaip lietuvių kilmės asmeniui. Tais pačiais metais dviratininkės Simonos Krupeckaitės treneriui ir sutuoktiniui Dmitrijui Leopoldui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
