Savo 60-ąjį gimtadienį dainininkas sutiko ten, kur jaučiasi geriausiai – scenoje. Kartu su 29 metais jaunesne žmona Rūta, kuri veda renginius, sutuoktiniai džiugino klausytojus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Arvydas ir Rūta Vilčinskai – kartu namie, darbe, o dabar ir mokyklos suole
„Gimiau antrą valandą nakties, o vakar tokiu metu dar koncertavau „Medžiotojų“ restorane. Po to, kai grįžau iš Amerikos, dar nebuvo tekę groti per Naujus metus, vis atsisakydavome. Bet finansiškai apsimoka, o ir ką ten sėdėti prie to stalo, klausytis, kaip groja kiti, ar žiūrėti televizorių. Taip net smagiau, tad tikrai nesigailiu“, – 15min pripažįsta atlikėjas.
Griausmingos jubiliejinio gimtadienio šventės nenusimato ir sausio pirmąją. Arvydas pripažįsta nesąs didis „šventėjas“, o ir galinčių susitikti pirmąją Naujųjų metų dieną sunkiai rasi.
„Žinokite, nelabai mėgstu gimtadienių. Jei jau kur dalyvauju, būnu pats nuobodžiausias svečias, o ir pakankamai kuklus esu. Atsimenu, kad 40-ojo metu su šeima suvalgėme po torto gabaliuką, o 50-ąjį išvis švenčiau vienas Detroite. Tikriausiai didelių balių ir nebedarysiu. Esu labai dėkingas tiems, kurie sveikina, rašo feisbuke, atsimena, bet kartu sėdėti, gerti ir klausytis pompastiškų tostų – ne man“, – neslepia dainininkas.
Visgi gimtadienio dovanų netrūko. Po mėnesį trukusių jubiliejinių koncertų, kurių metu dainininkas scenoje buvo net su 12 atlikėjų, gerbėjai įteikė įspūdingą dovaną. Paskutinio, ketvirtadienį vykusio koncerto pabaigoje klausytojai vieningai uždainavo „Ilgiausių metų“. Nuostabią dovaną dainininkui įteikė ir vyriausias sūnus – jis aranžavo kūrinį „Mano meilės vasara“.
„Esu kažkada jam užsiminęs, kad ją reikėtų perdaryti, norėjosi kitokio skambesio. Tai jis man tokį siurprizą įrašė ir atsiuntė. Man tai yra labai daug. Labai daug“, – sako Arvydas.
Nauja patirtis – senelis
Paklaustas, ar šešiasdešimt metų – tai daug ar mažai, A.Vilčinskas nusijuokia.
„Šimtas tai jau daug. Mano draugelis Fara (Aleksandras Ivanauskas – aut.past.) prieš pusmetį mane aplenkė. Nu ir nieko. Edmundui Kučinskui jau irgi senokai virš 60-imt, ir viskas tvarkoje. Atsimenu būnant Amerikoje per vieną laidą rodė interviu su šimtamečiu senuku, kurio to paties klausė, o jis sako: „Vaikeli, kad tas šimtas metų yra žymiai mažiau, nei tau atrodo“. Čia pat buvau jaunuolis, čia pat vedžiau, čia pat vaikai nepastebimai užaugo. Kai į veidrodį nežiūriu, viskas atrodo taip pat“, – šypsosi dainininkas.
Žinoma, Arvydas pripažįsta, kad amžius verčia paskubėti. Dar atrodo tiek daug visko reikia padaryti, tiek dainų įrašyti, tiek koncertų surengti. Tik gerokai jaunesnė žmona prašo nurimti.
„Aš ir vaikštau greitai, nes man gaila laiko. Jei prieš mane koks pensininkas vos tipena, nes turi laiko apsidairyti, jis net nepagalvoja, kad už jo eina žmogus, gyvenantis penkta pavara. Kol kas stengiuosi važiuoti greitąja eile. Negaliu sėdėti be darbo, vis tiek turiu kažką susigalvoti. Tuščiai bėgančio laiko tikrai gaila, dienas leisti išvertus bambą man neišeina. Net televizoriaus nežiūriu ir laiko nešvaistau“, – nusijuokia atlikėjas.
Tiesa, A.Vilčinskas pripažįsta, kad bėgimą pristabdyti vertėtų ir dėl naujų pareigų – 2017 metais jis tapo seneliu. Viena anūkė gimė Lietuvoje, kita – Amerikoje, tačiau nuolat siunčiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai jau leido susipažinti.
„Kol kas būti seneliu man labai keista. Dar neįsivaizduoju savęs šioje rolėje. Pagalvojus apie senelį, aš matau tokį, kuris turi daugybę laiko sekti pasakas, sūpuoti anūkus. Man dar kol kas neišeina. Mano gyvenimas per aktyvus, kad galėčiau tuo užsiimti. Dar ir pačiam yra, ką nuveikti“, – sako A.Vilčinskas.
2017 metais tapęs seneliu, o 2016-aisiais ketvirtą kartą sumainęs aukso žiedus, A.Vilčinskas atskleidžia, kad su žmona Rūta apie savo vaikus neskuba galvoti.
„Jeigu būtume norėję, būtume seniai pagausinę šeimą. Bet tokiu atveju smarkiai kirstųsi mūsų abiejų planai, nes žmona kol kas savęs pilnai nerealizavo, o aš turiu pakankamai vaikų. Žinoma, ir juokingai atrodytų, jei dar prie dviejų anūkių turėčiau jaunesnę dukrą“, – svarsto atlikėjas.
Ketvirtoji santuoka – paskutinė
Ir nors dainininkas atvirauja, kad gyvenime jam nesisekė būti nei idealiu tėčiu, nei sutuoktiniu, dėl nieko nesigaili. Keturios santuokos padėjo daug ko išmokti, tačiau, kad ir kas nutiktų, ši bus paskutinė: „Gana.“
„Vestuvės yra sąžinės reikalas. Aš pažįstu žmonių, kurie gali pusmetį ar metus būti su kažkuo ir nepasiūlyti kartu apsigyventi. Man taip neišėjo ir susiklostė gyvenimas taip, kaip susiklostė. Nenorėjau gyventi vienas, ir atrodė sąžininga, kad jei jau esi su kažkuo, reikia statuso. Man nepatogu gyventi, kai žmonės nesupranta, čia tavo draugė, mergina ar žmona. Aš gal konservatyvesnių pažiūrų. Man turi būti aiškus statusas“, – sako dainininkas.
Su pirmąją žmona A.Vilčinskas buvo susituokęs 14-ką metų, su antrąja – devyniolika. Šie skaičiai, kaip mano dainininkas, visiems, kritikuojantiems jo sprendimus, turėtų priminti, kad niekada negali žinoti, kaip nutiks.
„Dabartinė santuoka, kad ir kaip ten bebūtų, bus paskutinė. Daugiau nebenoriu, užtenka, pasimokiau. Santuoka tai yra pareiškimas visuomenei, kad mes esame pora, bet ne sutuoktiniui, kad gyvensime visą gyvenimą. Tokie žodžiai jau yra nuvalkioti. Gyvenime taip nebūna“, – pripažįsta atlikėjas.
Visgi gyvenimo būnant vienišiumi jis neįsivaizduoja.
„Galbūt ištverčiau, galbūt palūžčiau. Galbūt viskas sueitų į kažkokius malonumus, galbūt į nelaimes. Žmonėms, kurie lieka vieni, visaip būna. Ir prasigeria, ir dvasiškai palūžta. Pažįstu daug žmonių, kurie dėkoja Dievui už atsiųstas moteris, kurios padėjo išsikapstyti gyvenime“, – pasakoja A.Vilčinskas.
Už muzikinę karjerą dėkoja „The Beatles“
Prakalbęs apie muzikinį kelią ir atlikėjo karjerą, A.Vilčinskas pripažįsta, kad viskas galėjo būti ir kitaip. Įdomu tai, jog už išsipildžiusią svajonę jis dėkoja legendinei grupei „The Beatles“. Besimokęs Vilniaus Čiurlionio metų mokykloje ir grojęs violončele, išgirdo, kaip pats sako, nuostabiai gražias dainas, kurios paskatino dainuoti ir patį.
„Tos dainos tikrai pakeitė mano gyvenimą. Būdamas violončelininku tikrai nebūčiau patenkintas, nerealizuočiau savęs iki galo“, – atskleidžia dainininkas.
Vis dėlto vaikystės svajonė greitai nutrūko. Karjerai nesiplėtojus taip, kaip norėta, žlugus verslams, Arvydas Vilčinskas su šeima išvyko gyventi į JAV. Tik dabar prisiminęs emigracijos laikus džiaugiasi, kad pusseserė laiku uždavė klausimą apie svajones.
„Galėjau ir toliau dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, džiaugtis gerai apmokamu darbu, bet man tai visiškai neteikė laimės. Dar gyvenant Amerikoje pusseserė paklausė, ar aš turiu svajonę. Susimąsčiau. Pradėjau galvoti, kas yra ta svajonė, ir tai mane atvedė į Lietuvą. Pagalvojau, o ką aš čia darau: vairuoju sunkvežimį ir viskas.
Tikiu, kad svajonės pildosi, bet jas turi lydėti žiauriai daug darbo ir pastangų. Juk pastangos kartais padaro neįmanomus dalykus. Pilna talentingų, svajonių turinčių žmonių, bet tik tie, kurie įdeda daugiausia pastangų, jas pasiekia.
Likimui visada dėkos už tai, kad davė jam muzikinę klausą.
Negaliu pasakyti, kad šimtu procentų atidaviau jėgas, jog savo svajonę įgyvendinčiau. Buvo dienų, kai numodavau ranka. Ir būtent tokie momentai tampa kertiniais. Kai kažkas šiek tiek daugiau padirba, pasistengia, jiems pasiseka. Tikiu, kad iki mano svajonės reikės dar daug darbų nudirbti“, – pripažįsta atlikėjas.
Paklaustas, už ką jis labiausiai dėkingas gyvenimui, Arvydas Vilčinskas ilgai neieško atsakymo. Likimui visada dėkos už tai, kad davė jam muzikinę klausą.
„Aš nežinau, galbūt vietoj jos būčiau gavęs taiklią ranką ar greitas kojas, bet esu dėkingas už tai, kad nors truputėlį davė. Ir kad galėjau ta duota dovana, kad ir nedidele, pasinaudoti. Man tai labai smagu, o dar smagiau, kai ir aplinkiniai tuo džiaugiasi“, – sako jis,
Naujiesiems metams prasidėjus A.Vilčinskas tikina niekada nekeliantis sau tikslų. Jei kyla mintis, kad reiktų tapti geresniu, pažadus ima vykdyti čia ir dabar. Visgi savo asmeninių tradicijų dainininkas turi.
„Kiekvieną dieną užduodu sau klausimą, ar esu laimingas. Nes jei taip nesijaučiu, pradedu galvoti, o kas man trukdo, kas yra ne taip? Jei galiu kažką pakeisti, tai ir darau, o jei nuo manęs nepriklauso, vadinasi reikia laukti, kol atsiras minčių ir sprendimų“, – sako dainininkas, patikinęs, kad šią akimirką klausimų, kas ne taip, tikrai nėra.
