Prie kūltūros bei meno festivalio programos prisidėjusi menininkė Agnė Jagelavičiūtė pristatė išskirtinį performansą. Jį dedikavo siurerealiam pasauliui bei skaitmenizacijai, kuri šiandienos kontekste ypač svarbi.
Sostinės centre vien apatiniais dėvinti A.Jagelavičiūtė atsisėdo ant žemės ir laukė, kol į ją iš šalia padėtų kibirų bus mėtomi pomidorai. Agnei vykdant performansą, buvo paleistas muzikinis takelis, kuriame girdėjosi pikti komentarai, anksčiau siųsti A.Jagelavičiūtei.
Šokiruojantis performansas, prasidėjęs 18 valandą, truko iki vidurnakčio. Šešias valandas A.Jagelavičiūtė praleido ant senamiesčio grindinio ir drebanti iš šalčio priėmė praeivių „kulkas“. Tiesa, po pirmosios valandos Agnė vieno iš žiūrovų buvo apgaubta pledu.
Žinoma moteris savo socialiniuose tinkluose dar prieš renginį kvietė žiūrovus išvysti savo, kaip autorės, meninę raišką. Ji teigė, jog šiuo performansu siekia pabrėžti socialinių tinklų ir anoniminių komentatorių daromą žalą, ribos tarp žmogiškumo ir žiaurumo nykimą bei poreikį grįžti į tikrąjį save.
„Kiekvieną kartą atverdami nešiojamąjį kompiuterį mes pasineriame į siurrealų pasaulį. Jame po netikromis anketomis slepiame savo identitetą, vardą, savo unikalias patirtis ir istoriją. Po susigalvota sintetine asmenybe ištirpsta atsakomybės, realus situacijos suvokimas ir dažnai – net žmogiškumas. Apsiginklavę skaitmeniniu „automatu“ mes tratiname žodžius į kairę ir dešinę visai negalvodami, kad žodžiai lyg kulkos sminga į visai neišgalvotus, bet tikrus, gyvus žmones.
Mes be jokio gailesčio švaistomės vertinimais nuolat pabrėždami, jog tai – nieko baisaus, tiesiog – tokia mano nuomonė. Mes mėtomės sąvokomis „demokratija“ ir „mano teisė“ lyg tai būtų leidimas savo egzistencinį skausmą perduoti kitam žmogui jo net neatsiklausus. Mes išliejame tulžį besislėpdami po išgalvotais vardais ir vėl šypsomės visiems į veidą grįžę į tikrąjį save. Bet ar kada nors mes išties grįžtame iš ten? Į tikrąjį save? Ar mes vis dar mokame sakyti tiesą į akis, net jei ir skaudžią? O kas yra tikroji tiesa? Kaip skaitmeninės kakofonijos kontekste mes suprantame, kas yra tikroji tiesa, kuri negali būti nutylėta, ir kiek drąsos mums liko savo žodžius paversti veiksmais? Atėjo laikas prisiimt atsakomybę", – su savo performanso prasme supažindino Agnė.
15min primena, kad kultūros ir meno festivalio „Kultūros naktis“ šiemetinis šūkis „Šviesa visada laimi“.
Festivalio programoje – apie 90 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų, kino, šokio ir edukaciniai renginių.
Anot organizatorių, naktyje kultūros šviesos beieškantiems vilniečiams ir miesto svečiams nušvis ne tik miesto centre esančios kultūrinės institucijos, bet ir kelios miesto bažnyčios ir jų požemiai, Pūčkorių piliakalnis, istorinis kelias iš Viršuliškių į Senąjį Vilnių, Apeliacinis ir Konstitucinis teismai, prokuratūra ir daug kitų.