Net turi lėktuvo bilietus atgal į Balį. „Jei tik viskas tinkamai susiklostys, pratęsime balinėjimą Balyje... lieka tik priimti galutinį sprendimą“, – prasitaria.
Leo neslepia, kad viena svarbiausių priežasčių grįžti į Lietuvą buvo mylimas darbas ir noras priminti apie save, kartu – derinti grįžimo į Balį idėjos su darbu čia. Vos grįžus prasidėjo filmavimai, laukia vaikiško filmuko įgarsinimo darbai, renginių ir vestuvių karštmetis...
Tris dienas vienuolyne praleidus be miego, nebeliko sąvokos „neįmanoma“.
Vis dėlto, prisipažįsta, mėnuo, praleistas viename Tailando vienuolynų, sunkus darbas su savimi, naujos patirtys, pati sala – tik sustiprino norą grįžti. Ypač dabar, kai „ir mano paties besikeičiančio gyvenimo daigai tik pasirodė...“
Bet šeima skuba nuraminti, kad nėra taip dramatiška, kaip gali pasirodyti. Juk Balis – taip arti. Keturiolika valandų skrydžio – ir vėl Lietuvoje.
„Pasaulis staiga pasidarė platus, bet kartu – labai mažas ir lengvai pasiekiamas. Tris dienas vienuolyne praleidus be miego, nebeliko sąvokos „neįmanoma“. Supratau, kad tereikia didelio noro ir mokėjimo atsikratyti abejonių“, – sako Leo.
Interviu – naujausiame žurnale „Žmonės“
