Prieš dvejus metus netekęs savo ilgametės žmonos buvęs politikas, šiuo metu universitete dėstantis Rimantas Vaitkus, pripažįsta, kad jautėsi taip, lyg žemė slydo iš po kojų. Buvo ir momentų, kai atrodė, jog laimė daugiau niekada neaplankys. O dabar jau gali pasakyti ir kitiems palinkėti – niekada nenukabinkite nosies.
„Jeigu ir kitiems taip nutinka, net ir didelėje nelaimėje reikia žiūrėti į priekį. Užsidaro vienos durys, atsidaro kitos, visuomet galima surasti savo sprendimą ir laimę“, – pabrėžia R.Vaitkus.
Draugystė užsimezgė internetu
Savą laimę jis atrado prieš metus. Jo ir Marijos pažintis, kaip pats juokiasi, šiais interneto ir socialinių tinklų laikais nieko nenustebins. Jų draugystė užsimezgė feisbuke, kuriuo abudu naudojasi labai aktyviai. Taip netikėtai keli komentarai vienas kitam, „patinka“ po nuotraukomis virto pasiūlymu išgerti kavos. Tiksliau, „kavagėriu“.
„Taip sutapo, kad abu buvome vieniši, nors iš pat pradžių neatrodė, kad viskas gali išaugti į tokią rimtą situaciją (juokiasi). Betgi visuomet taip būna – viskas prasideda nuo to pirmojo puodelio karšto gėrimo. O kai kavagėris įvyko, abu vienas kitam patikome. Susitikome dar kelis kartus, o netrukus ir išvažiavome kartu paatostogauti. Taip paprastai viskas išsirituliojo į meilę“, – pažinties pradžią, kuri šeštadienį vainikuota santuoka, pasakojo Rimantas.
Viskas prasideda nuo to pirmojo puodelio karšto gėrimo
Kadangi tiek Rimantui, tiek Marijai tai ne pirmosios vestuvės, didelės ceremonijos jiedu neplanavę. Priešingai, norėjosi kuklios ceremonijos, kad viskas vyktų šeimos rate, be didžiulio šurmulio. O ir žiniasklaidos dėmesys patį gerokai nustebino.
„Taigi čia paprasčiausia šeimos šventė“, – nusijuokia jis.
Apsisprendę neruošti didelės šventės, nes viską jau yra patyrę, jaunieji juokiasi, kad šį kartą ir jaudulio pavyko išvengti.
„Kai žmogui jau 60, o jis per gyvenimą matęs ir šilto, ir šalto, tai tokio jaudulio, kuris buvo jaučiamas prieš 40 metų, tikrai nėra“, – juokiasi Rimantas.
Be jaudulio, bet su dideliu nekantrumu jiedu laukia, kada prasidės jų bendras vedybinis gyvenimas. O pasiklausius jų istorijos, panašu, kad gyvenimas nusimato išties įdomus ir aktyvus.
Tiek Rimantas, tiek Marija nusėdėti vietoje negali. Pajuokaujame, kad čia puikiai tiktų dainos „Močiutė mūsų jauna, su džinsais ir tekina“ ištrauka, nes abu net ir gerokai jaunesniems aplinkiniams yra tikras energijos ir gyvenimo džiaugsmo pavyzdys.
„Esame labai neramūs ir nesėslūs. Labai mėgstame keliauti, tik abu turime vieną požymį – mėgstame viską iš anksto susiplanuoti. Visos vasaros savaitgaliai buvo suplanuoti dar gegužės mėnesį, todėl labai lengva buvo viską realizuoti“, – pasakoja Rimantas.
Jiedu neseniai grįžo iš Kretos, kur kiekviena diena, kaip R.Vaitkus sako, buvo kupina ne ramybės, o, nieko keisto, nuotykių. Kiekvieną dieną prisigalvoję vis kitų veiklų, jiedu tai po kalnus vaikščiojo, tai automobiliu šimtus kilometrų įveikė ir visą salą apžiūrėjo.
„Lygiai taip pat ir mūsų gyvenime“, – priduria vyras.
Šiuo metu jaunieji gyvena Vilniuje, o perversmą išgyvena ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir namuose – šiuo metu jiedu remontuoja naują būstą.
Ir nors atrodo, kad viskas jų gyvenime pasisuko itin greitai, pastabas, kam taip skubėti, Rimantas atkerta kitu klausimu.
„Sako, gi dauguma gyvena susimetę, vestuvių nenori, kam jums dabar to reikia? Mes to norime, nes šiuo požiūriu esame senamadiški. Jeigu surandi žmogų, kurio ir pomėgiai sutampa, ir požiūris į gyvenimą, ir gyvenimiška patirtis, klausimų nekyla.
Per tiek metų jau esame susiformavę, žinome, ko norime iš gyvenimo. Kai viskas atitinka, viskas savaime suprantama. O jausmas – visai nesvarbu, ar tau 20, 30, 50 ar 70 – myli taip pat“, – šypteli R.Vaitkus.
Pagerbė mirusios žmonos atminimą
Jis neslepia, kad šiame etape nemažai sulaukę klausimų ir apie mirusios žmonos pagerbimą. Pirmoji R.Vaitkaus žmona mirė prieš kelis metus – ją pasiglemžė itin agresyvus vėžys.
Visai nesvarbu, ar tau 20, 30, 50 ar 70 – myli taip pat
„Ji labai sunkiai sirgo – vėžys buvo praktiškai neišgydomas, du augliai plaučiuose. Labai skausminga situacija, bet mūsų daktarai padarė viską, ką įmanoma, nežinau, ar buvo įmanoma kažką pakeisti. Liga yra labai baisi, duok Dieve, kad niekas nesirgtų“, – sako Rimantas.
Norėdami pagerbti amžinatilsį žmonos atminimą, jiedu su Marija dieną prieš santuoką aplankė žmonos kapą, padėjo gėlių.
Žinoma, kaip pats sako, pradėti tarsi naują gyvenimą tikrai nėra lengva, tačiau širdžiai tikrai neįsakysi.
„Nors savarankiškai moku gyventi, galiu ir kepti, ir virti, bet gyventi vienišam yra labai sunku. Žinau vyrų, kurie vieniši, manau, kad jiems labai sunku“, – atvirai sako R.Vaitkus.
Žinau vyrų, kurie vieniši, manau, kad jiems labai sunku
Žinia, kad tėtis vėl atrado savo gyvenimo laimę labai džiaugėsi ir šeima, kuri iš abiejų pusių išties nemaža. Rimantas turi 2 dukras ir 5 anūkus, Marija turi dukrą ir sūnų, bet kol kas tik vieną anūką.
Po ceremonijos visi kartu eis šventinių pietų, kur pokštus apie jaunųjų vedybinį gyvenimą pakeis nuoširdus ir šiltas dalinimasis kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmas vienas kitą sutikus.
„Taip paprastai pažymėsime momentą, kad tapome gimine“, – šypteli Rimantas.
Vestuvių akimirkos – galerijoje:
Vis dėlto medaus mėnesio pora neišsižadėjo. Jį kopinės Latvijos pajūryje, kur jau lankysis ne pirmą kartą – tarp Liepojos ir Venspilio įsikūrusiame kurorte, kur galima ne tik prie vandens pagulėti, bet ir po kalvas tiesiogine to žodžio prasme pakopinėti:
„Kur tu rasi vietą, kur nuleidęs kojas nuo skardžio gali mėgautis saulėlydžiu. Gal ir nedidelė, bet smagi ir romantiška išvyka laukia“.
Ir nors Rimantas jau ne vienerius metus gyvena sostinėje, žemaitiško kraujo nepakeisi. Taip juokaudamas jis išduoda, kokią pavardę žmona po ceremonijos pasirinko.
„Kadangi esu žemaitis, ji bus ne Vaitkuvienė, ne Vaitkė, o Vaitkienė“, – juokiasi R.Vaitkus.
