Ketvirtadienio vakaras A.Delval atnešė daugybę kantrybės išbandymų. Kaip pasakoja moteris, dienos metu, apie 15 val., jos tėčiui iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir niekaip nesustojo. Anot jos, tuo metu tėtis manė, kad kraujavimą gali susistabdyti pats, ir delsė išvykti pas gydytojus.
„Aš buvau tokia pasimetusi, kad delsiau, – sakė ji. – Ir tik apie 19 valandą vakaro paskambinome 112.“
Kaip tikino dizainerė, greitosios pagalbos automobilis atvyko labai greitai. Puiki vieta automobilyje, fantastiška pagalba ir darbuotojai – rodos, nėra ko skųstis?
Vis dėlto netrukus viskas pasisuko netikėta linkme.
„Mes atvažiuojame į priimamąjį ir prasiveria slankiojamos durys, o į mus žiūri tarsi mes ne ten patekome. Toks jausmas, lyg mes atvykome į kokius Kanų festivalio apdovanojimus su tamponais nosyje. Priimamajame buvęs rezidentas apibarė mus atvežusią medicinos seselę, kuri mums suteikė fantastišką pagalbą. Sakė, kad jiems [darbuotojams] seniai buvo pasakyta, jog tokius ligonius reikia gabenti į Alytų“, – pasakojo moteris.
Vėliau, anot Aušros, paaiškėjo, kad Druskininkų ligoninė neturi budinčio LOR (ausų, nosies ir gerklės ligų) specialisto, todėl negali suteikti profesionalios pagalbos. Tai esą sukėlė daugybę konfliktų tarp darbuotojų.
„Mes stovime, o jie tarpusavy kapojasi. Ne tai, kad kapojasi, bet sako, jog negali priimti. Tai pasakiau, kad gerai, tik duokite mums siuntimą, mums kuo greičiau reikalinga pagalba“, – pasakojo A.Delval ir pridūrė, kad šiuo atveju labiausiai norėtų pabrėžti darbuotojų požiūrį į žmones, žmonių kontaktą, žmonių konfliktą atvykus nukentėjusiajam.
Tiesa, anot jos, viena darbuotoja taip situacijos palikti nenorėjo – paskambino gydytojai iš Kauno ir padavė ragelį kalbėti su rezidentu.
Nors Aušra su tėvu jau buvo nulydėti atgal į greitosios pagalbos automobilį, netrukus teko grįžti atgal, mat telefonu šnekėjusi gydytoja užsiminė, kad tokiu atveju reikalingas bent kraujo tyrimas.
„Mes jau buvome įsėdę atgal į greitosios pagalbos automobilį, bet mus vėl iš jo iškraustė. Visas šitas spektaklis vyko mūsų akyse – jie tarpusavy nesusitarė, kaip ir kas turi važiuoti“, – apie keistą situaciją kalbėjo Aušra.
Kaip vėliau paaiškėjo, Druskininkų ir Lazdijų gyventojai, kad jiems būtų suteikta LOR specialisto pagalba, turi būti vežami į Alytų.
„Šitoje situacijoje mes stovime, praradinėjame laiką ir prie mūsų vyksta šitas ginčas. Arogantiškom povyzom, teisių aiškinimusi. Aš šiuo atveju nepatylėjau ir sakiau: gal mes neprivalome matyti kažkokių pozicijų spektaklio, gal jūs pagaliau suteiksite mums tai, ką galite, ir kuo greičiau mus nusiųsite į Alytų?“ – nepasidavusi tikino moteris.
Visgi konfliktą nutraukti pavyko ir greitosios pagalbos automobilis pajudėjo link Alytaus.
„65 km – atstumą, kurį teko įveikti, kad būtų suteikta skubi pagalba, atsiminė Aušra. – Ar tikrai tokiu atstumu turi būti suteikiama pirmoji pagalba?“
Anot A.Delval, atvykus į Alytų jie su tėvu buvo priimti vietinės ligoninės draugiškai. „Hemoglobinas nuvežus buvo 106“, – tėčio sveikatos rodiklius prisiminė ji bei džiaugėsi, kad pavyko išvengti tragedijos.
Tiesa, bene daugiausiai kritikos iš moters sulaukė minėtasis rezidentas. A.Delval kilo klausimų, kaip rezidentas gali būti paliktas vienas tokiu metu, taip pat ši jam ir jo kolegėms negailėjo riebių žodžių socialiniuose tinkluose – pavadino gaidžiu ir vištelėmis.
Ligoninės direktorė: „Apgailestauju“
15min susisiekė ir su Druskininkų ligoninės direktore Evelina Raulušaitiene. Ši teigė, kad situacija įstaigai yra žinoma ir buvo aptarta. Tiesa, dėl vienos fakto klaidos moteris pataisė dizainerę.
„Ketvirtadienio vakarą dirbo gydytojas, turintis medicinos gydytojo licenciją“, – pranešė E.Raulušaitienė.
Moteris pripažino, kad kai kurių vaizdų pacientas su dukra matyti neturėjo, bet drauge pridūrė, kad anaiptol ne viskas buvo taip blogai, kaip galima pamanyti.
„Kaip sako pati interesantė, visose situacijose yra juoda ir yra balta. Balta šioje situacijoje tai, kad pacientas gavo būtiną pagalbą ir jo sveikata buvo pasirūpinta. Taip, apgailestauju, kad pacientai matė ne visai malonų dviejų įstaigų atstovų bendravimą. Pritariu, kad pacientai neturėtų tapti tokio bendravimo liudininkais“, – komentavo ligoninės direktorė.
E.Raulušaitienė teigė neabejojanti, kad bendravimo etiką ligoninėje gerinti reikia ir pažadėjo artimiausiu metu skirti tam papildomai dėmesio. Vis dėlto ji šioje situacijoje matė ir darbuotojų norą padėti.
„Sutinku, kad būta emocijų, bet visi mes esame žmonės ir, kartais norėdami, kad viskas vyktų operatyviau, greičiau, šiek tiek persistengiame. Šiuo atveju viskas buvo daroma, kad interesantės tėtis greičiau atsidurtų Alytaus ligoninėje, kurioje yra budintis LOR. Tokiais atvejais sutaupytas laikas – visuomet yra paciento naudai“, – tikino ji.
Tiesa, akmenėlį ji metė ir į A.Delval darželį – esą tokiais žodžiais vadinti medicinos darbuotojų yra negražu.
„Pačios interesantės epitetai, skirti darbuotojams, mano nuomone, nėra korektiški. Suprantu, kad emocijos dėl artimojo užvaldytų bet kurį iš mūsų, bet, joms atšalus ir pasižiūrėjus į realias aplinkybes, turėtų būti aišku, kad nuo pirmos minutės Druskininkų ligoninėje buvo daroma viskas, kad jos tėvelis kuo greičiau gautų tinkamas paslaugas“, – komentarą užbaigė ji.
