Būrys draugų, svajonių darbas, mylimas ir mylintis vyras bei nesibaigianti iškalba ir charizma – tokia gausia pintine gėrybių gali pasigirti rudenį gimusi Dovilė.
15min D.Filmanavičiūtė papasakojo apie iš koto išvertusį gyvenimo nutikimą, užmojus ir mintis, kurios lydėjo praėjusiais metais.
METŲ DARBAS
Tas, kurį baigus verki iš džiaugsmo. Šįmet verkiau du kartus. Ačiū mano klientams reklamos agentūroje, kurie leidžia konstruoti internetu varomus automobilius ir menines instaliacijas, kurios groja interneto vartotojų duomenis.
METŲ DAINA
„Beyonce – „Formation“, kartu su visu jos albumu „Lemonade“.
METŲ BOBA
Tiesą pasakius, jos yra 4. Ir visos jos gyvena Klaipėdoje. Lina, Kristina, Ernesta ir Dangyra, ačiū, kad jūs esate mano pajūrio šeima. Ir kad mano birželis šiais metais buvo geriausias mano gyvenimo birželis. Myliu jus labai.
METŲ ISTORIJA
Aš nusprendžiau nedirbti šią vasarą. Manau, kad tokią istoriją patirsiu dar negreit. Kai sąžiningai bimbinėji keturis mėnesius iš eilės. Są-ži-nin-gai.
METŲ KELIONĖ
Kanų kino festivalis. Nes mačiau geriausią metų kiną. Visą. O Kanus galėsiu pamatyti bet kada naujais metais.
METŲ AKIMIRKA
Kiekvieną savaitgalį, kai valgome pusryčius lovoje dviese, Misionierių bažnyčios bokštus kutena saulė, o po namų langais skraido balti vestuviniai balandžiai, kuriuos senukas augina balandinėje kaimyniniame kieme.
METŲ DOVANA
Mano broliui gimė sūnus. Tai yra didžiausia dovana mūsų šeimai. Pirmiausiai dėl to, kad Jonas yra didžiausia dovana mano mamai ir tėčiui. O jų laimė ir dvasinė ramybė man yra svarbiausia dovana iš visų pasaulio dovanų.
METŲ ĮKVĖPIMAS
Metų įkvėpimas lygu metų ritualas: naktiniai pasivaikščiojimai po Vilniaus bažnyčias ir keistus Senamiesčio kiemus. Kartais su ausinuku ir mėgstama muzika. O kartais tiesiog. Nes pritrūko įkvėpimo ar mano taip mėgstamos dramos. Pabandykit.
METŲ ATRADIMAS
Kad jau norėčiau turėti nors ir seną ar apkriošusią, bet sodybą kaime, ir joje kas savaitgalį tiesiog užsiimti žemiškais buities darbais.
31
JUK MAN KĄ TIK BUVO 19?!
KITŲ METŲ UŽMOJAI
Nebesiteisinti ir grįžti į sceną. Gal bus lengviau, jei išsiduosiu, jog ketinu tai padaryti dar spalio pradžioje? Sekite portalą 15min, mirkt. Kiti du mano užmojai įsigyvendina tik dviese. Todėl nekarksėsiu, dvigubas mirkt.
GIMTADIENIO ŠVENTĖ
Šiemet kaip niekada aiškiai matau viziją: pilni namai artimiausių draugų, aš verdu befstrogeną, visi juokiasi ir nuo to juoko dreba visas mūsų namas. Visus iki tol buvusius gimtadienius pabėgdavau. 30-ąjį dviese šventėme Berlyne, dar anksčiau su Aurimu kasmet išvažiuodavome prie jūros, į Nidą.
IŠ KOJŲ IŠVERTĘS METŲ NUTIKIMAS
Tėvai mane pirmą kartą po kokių 15 metų paliko prižiūrėti ūkio sodyboje, o patys išvyko mūsų dovanotam savaitgaliui Druskininkuose. Per tas keliolika valandų viena, aš sugebėjau praganyti 13 viščiukų, juos visus, be vieno žuvusio, atkovoti iš katino atgal, sugebėti nuo mamos slėpti įvykius, prisipažinti tik tuomet, kai jiedu su tėčiu grįžo į namus, o palikusi juos ir išvykusi atgal į Vilnių, sužinoti, kad tuos pačius viščiukus praganė ir mano mama, bet sugebėjo vieną skenduolį atgaivinti fenu. Daugiau ūkio šiais metais prižiūrėti neketinu. Bet džiaugiuosi, kad niekuo nesu kaltinama.
Cituoju visą nutikimą, kurį tuo metu aprašiau feisbuke:
Neup. Ūkininkės iš manęs nebus, šūkauju.
Įeinu vakar trupučiuk po devynių į vištidę, vištoms labanaktuko pasakyt, pasakėlės paskaityt. Žiū, nėra kalakutės su 13 viščiukų. Nėr ir viskas. Plyšio jokio, nieks neišdraskyta, jos nėr su vaikais, tik vienas nabagas sutryptas, jau į dausas nukeliavęs. Galvoju, va dabar tai bus. Mamai neskambinu, galvoju, nenervinsiu. Skambinu vyrui, stoviu vidur lauko vienmarškinė, verkiu.
Sakau, jei gyvūnas būtų buvęs, būtų plunksnų, kaip tu tokį tanką taip lengvai paimsi, čia buvo vagis, mane stebi, aš nemiegosiu per naktį ir šiaip manim pasitikėt negalima, ką pasakysiu mamai, ji man patikėjo darbą, kol jie atostogauja.
Mažule, tu ramiai, sako man vyras, o aš staiga matau, kad po pievą blaškosi trys viščiukėliai ir aplink duodasi gerai nusiteikus katė. Telefonas iš rankų, katę vyt, viščiukus gaudyt. Viščiukai – jau už tvoros plyšy, katė man fakus rodo ir nuvyta parsėlina atgal sekundžių tikslumu.
Stoviu, toliau verkiu. Aplink – nė gyvos dvasios. Tik aš ir nelaimė.
Katę po gero pusvalandžio pagaunu už pakarpos ir išvadinu k**va, man atrodo, kad ji mane irgi. Įsviedžiu ją į namą. Kiūtinu atgal gaudyt benamių.
Dar pusvalandis, kol staiga sutinku kaimyną!!!
Kad jau žmogus labiau prie ūkio, paaiškėja, kad kalakutė su viščiukais slepiasi žemiausioj gūžtoj, kur vištos kiaušus deda. Dar per pusvalandį sugaudom trijulę, sukišam močiai po pilvu, dėkoju iki dangaus, viską užrakinu.
Kalu 999. Su baime laukiu ryto.
Senokai taip jaučiausi. Kaip krištolo fužerus išdaužius ar degtinės butelin vandens privarius.
Mano laimei, išpažintis vyksta per juokus.
„Taip galėjo bet kam nutikti“, – guodžia mane mama. Ir suskaičiuojam netektis kartu. 1 iš 13. Natūrali gamtos atranka, sako.
Taigi, kai jau nurimstu, išvažiuoju Vilniun.
Skambutis.
Mama.
– Tai tu įsivaizduok, dukra. Nueinu tvartelin. Kibire paskendęs viščiukas. Išgriebiau, dar mirksi. Nusinešiau namo, su fenu pučiau pučiau, atsigavo! Visi likę viščiukai palaidi po tvartą duodasi. Tai gal reik katės atsiprašyt, čia jie patys pro apačios plyšiukus išlenda. Tau nutiko vakar, o va man šiandien. Tai kažką čia reiks spręst, – pasakoja vienu ypu. Ir aš pradedu juoktis balsu.
– Žinai, dar su tėvu norim Anykščiuose pabūti, ar dar atvažiuosi ūkio pažiūrėt? – priduria.
Ir aš žinau, kad atvažiuosiu. Nes net jei sako, kad turi dirbti tai, ką moki geriausiai, niekada nežinai, kas gali suteikti tiek daug džiaugsmo, jei bent pabandysi.
Gal vieną dieną aš būsiu geresnė ūkininkė! Svarbiausia – bandyt ir stengtis, ir nepasiduoti.
Ta proga, lengvos naujos savaitės visiems!
