TAIP PAT SKAITYKITE: Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius: artimųjų pageidavimu laidotuvės bus privačios
Režisierius Oskaras Koršunovas apie tai, ko neteko Lietuva mirus E.Nekrošiui, parašė feisbuke, šiuo komentaru jis pasidalijo ir su 15min:
„Mirė Eimuntas Nekrošius. Mirė visa lietuviška teatro epocha. Didis Lietuvos ir pasaulio režisūrinio teatro pasaulis neteko dar vieno jį laikančio banginio. Pasaulis, kuriame aš augau ir jaučiau prasmę kurti, grimzta į Letą. Dar visai neseniai savo FB pajuokavau, kad režisūrinis teatras mirė. Lengvas pajuokavimas virto nepakeliama tiesa.
Nuo pat savo pirmo spektaklio „Ten būti čia“ iki dabar visada viduje diskutavau su Nekrošiaus teatru. Man jis visuomet buvo esminis meniškumo kriterijus teatre. Be Nekrošiaus teatras prarado gelmę.
Nuo pat savo pirmo spektaklio „Ten būti čia“ iki dabar visada viduje diskutavau su Nekrošiaus teatru. Man Nekrošiaus teatras visuomet buvo esminis meniškumo kriterijus teatre. Be Nekrošiaus teatras prarado gelmę. Nebėra kur nardyti. Liko sekluma. Kurti toliau bus labai sunku. Kažkada nepraleidau nė vieno jo spektaklio. Paauglystės metais neišeidavau iš Jaunimo teatro.
Niekada nebūčiau pasirinkęs šios profesijos, jeigu nebūčiau matęs „Pirosmani, Pirosmani“, „Kvadrato“, „Dėdės Vanios“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“. Šie ir vėlesni spektakliai lėmė ne tik mano pasirinkimą, bet ir kūrybiniame kelyje buvo esminiai, kertiniai atspirties akmenys. Su Nekrošiumi pasikalbėdavome.
Retai, pernelyg retai. Jaučiausi nepribrendęs tam rimtam, o gal visiškai paprastam pokalbiui apie teatrą. Visą laiką puoselėjau tą akimirką. Galvojau, štai, ir mes pasikalbėsime apie viską, kad aš galėsiu suprasti ir dalintis su juo tomis patirtimis, kurios suprantamos tik jam. Ir galbūt jau ir man. Šis pokalbis nebeįvyks. Tiktai „Toliau tyla“.“
Drauge su režisieriumi dirbęs, „Hamlete“ Klaudijų įkūnijęs aktorius Vytautas Rumšas sako visuomet prisiminsiantis E.Nekrošiaus žodžius, kuriuos jis kartodavo, kai repeticijų metu kas užsimindavo, kad ko nors negalima padaryti.
„Jis sakydavo – nieko nėra neįmanomo. Viską galima padaryti, viską. Šie žodžiai kartais užveda, motyvuoja judėti į priekį. Nors kaip besuksi, kaip bevartysi – didelio žemaičio netekome, didelio žemaičio neteko Lietuva“, – kalbėjo V.Rumšas.
Aktorius prisimena, kad dirbant su E.Nekrošiumi, šis visuomet jį užvesdavo ant kelio, esą belikdavo tik eiti juo ir atrasti naujų dalykų. „Kalbant apie atradimus – iš jo pusės visada šis kelias būdavo teisingas. Taip ir su spektakliais – tiek metų mes vaidinome „Hamletą“! O aš visuomet surasdavau vis naujų dalykų, tai jo nuopelnas. Jis duodavo nurodymus, tačiau palikdavo vietos pačiam suprasti, kodėl viskas yra taip, o ne kitaip“, – 15min sakė V.Rumšas.
„Neturiu žodžių. Mirė mano mokytojas, žurnalistai skambina ir prašo pasakyti kažką, o žodžių nėra. Toliau tik tyla.“ Tokius žodžius antradienio rytą feisbuke parašė Andrius Mamontovas, sužinojęs apie režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirtį.
Pažinti Eimuntą Nekrošių teko ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistei, sopranui Sigutei Stonytei, jie kartu dirbo prie W.Shakespeare’o tragedijos „Otelas“. Solistė puikiai prisimena dieną, kai režisierius jai skyrė Dezdemonos vaidmenį – bet kokie atsikalbinėjimai nebuvo priimti.
„Man Eimuntas buvo režisierius-vyras plačiąja prasme. Kai man pasakė, kad aš, būdama beveik 60-ies metų, turėsiu atlikti Dezdemonos vaidmenį, jis nusijuokęs pasakė: „Aš nieko negirdėjau, tau nėra tiek metų.“ Jis buvo mano tipo žmogus – kai mažai kalbi, o ir be žodžių viskas aišku. Vien iš akių galėjai suprasti, ko jis nori“, – prisiminė S.Stonytė.
Solistė režisierių vadina nuostabiu žmogumi, talentingu režisieriumi, kuris turėjo neįprastą matymą, girdėjo kiekvieno solisto sielą.
„Labai sunku sakyti kažką apie žmogų, kai turi jutiminį pojūtį žmogaus, jo energetikos, jo esybės ir tai viską reikia paversti į žodžius. Tai labai, labai sunku. Ir tik mėginimas kažkaip prisiliesti prie to, nes jis buvo žmogus, kuris kaip magnetas traukdavo prie savęs neapsakomą minčių sūkurį, o tu sukdavaisi kartu, paklusdamas stipriai jėgai. Tai yra potyris. Nenorėčiau verkšlenti, sakyti, kad tai yra genijaus išėjimas, nes tai yra kur kas daugiau. Tik belieka džiaugtis, kad man buvo lemta tą potyrį pajusti“, – sakė Sigutė Stonytė.
Kaip pati sako, pažintis su Eimuntu Nekrošiumi buvo tarsi atlygis, didelė dovana už visus sunkius metus teatre, varginantį darbą.
„Jis buvo tarsi šamanas, kurio magija sklisdavo aplinkui. Niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie gilindavosi į kitų vidinį pasaulį, bet mane Eimuntas labiausiai žavėjo tuo, kad jis visuomet turėjo paslaptį. Tie vos keli žodžiai ar žvilgsnis man buvo pati didžiausia dovana. Tas taurumas, tas žemaitiškas tvirtumas, tas pasitikėjimas žmogumi buvo toks stiprus, kad nesinorėjo nieko daugiau“, – mintimis dalijosi solistė.
Daugiau nei kelis dešimtmečius režisierių pažinojo ir kartu dirbo aktorė Asta Baukutė. Išgirdusi žinią, po kelių minučių tylos aktorė sakė, kad mes atsisveikiname ne tik su teatro genijumi, bet ir žmogumi, kurio ji niekada nepaleis iš širdies.
„Jame glūdėjo unikalus paprastumas. Niekada nepamiršiu, kai jis kartodavo: „Na, suvaidink taip, kad mano mama, kuri gyvena kaime, suprastų.“ Jis buvo genijus. Asmeniškai esu dėkinga už tylias pamokas, nes jis nepasakydavo, ką daryti, o tyliai vesdavo teisingu keliu“, – prisiminė A.Baukutė.
E.Nekrošius dar tuomet antro kurso aktorę pakvietė vaidinti spektaklyje „Karmen“, kuris, deja, taip ir neišvydo dienos šviesos.
„Atsimenu, jis ieškojo spektakliui aktorės ir girdėjo, kad yra tokia ugninga, visuomenės standartų neatitinkanti (šypteli). Jis mane labai vertino, mylėjo, jautė. Dėl skirtingų intrigų spektaklis neįvyko ir jis jautė didelį kaltės jausmą prieš mane, sakė: „Visi iš mano spektaklių geroves susikūrė, o tu, vargšiukė...“.
Kalbėdama apie, kaip pati sako, teatro ir gyvenimo pamokų nestokojusį režisierių, Asta Baukutė prisiminė akimirką iš ligoninės. Būdama studentė ji lankė režisierių ligoninėje, kuomet jis turėjo širdies problemų. Po neįvykusios premjeros aktorės galvoje maišėsi įvairios mintys, norėjosi pabėgti iš miesto, grįžti namo. Vis dėlto režisieriaus paskatinta ir pastūmėta kabintis toliau, A.Baukutė toliau tęsė aktorės kelią.
„Aš iš jo gavau labai daug pamokų. Pažintis su Eimuntu man davė labai daug. Visą gyvenimą jį minėjau ir minėsiu tik geru žodžiu. Jis visuomet turės vietą mano širdyje“, – liūdesio neslėpdama kalbėjo aktorė. Pokalbio pabaigoje A.Baukutė sakė skubanti į repeticiją, kurią skirs Lietuvos teatro genijui.
Žinia apie režisieriaus mirtį stipriai sukrėtė aktorių Kęstutį Jakštą, kuris vaidino E.Nekrošiaus spektakliuose „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“, „Metai. Pradžia“, „Giesmių giesmė“, „Faustas“, taip pat ir jo režisuotoje roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“.
Kalbėdamas apie šviesaus atminimo kūrėją, jis sunkiai rinko žodžius. „Jis buvo mano didžiausias mokytojas. Ir gyvenimo, ir profesijos, ir buvimo kartu. Tie žodžiai dabar banalūs ir niekaip nebeskamba. Išėjo žmogus, kuris aukščiausias aukštumas pakylėja“, – 15min kalbėjo K.Jakštas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius
