Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jau sulaukė vartotojų prašymų išaiškinti situaciją dėl pinigų už F.Kirkorovo koncertą grąžinimo.
Siūlo siekti kompromiso
„Kadangi šiuo atveju nėra nei renginio organizatoriaus, nei vartotojo kaltės, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms ir dėl to neįvykus renginiui, raginame abi šalis būti supratingas ir ieškoti bendro kompromiso. Nepavykus rasti bendro abiem pusėms tinkamo alternatyvaus sprendimo, vartotojas gali prašyti sugrąžinti už neįvyksiantį renginį sumokėtus pinigus.
Pirmiausia vartotojas su konkrečiu reikalavimu turėtų raštu kreiptis į renginio organizatorių (ar bilietų pardavėją, jei renginio organizatoriaus pasitelkė tarpininką). Gavęs vartotojo prašymą, paslaugos teikėjas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie verslininko atsakymo vartotojui.
Nepavykus išspręsti klausimo geranoriškai, vartotojai turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Šiuo atveju reikalinga pateikti prašymą, kreipimosi į paslaugos teikėją kopiją, paslaugos teikėjo atsakymo kopiją, bilietų kopijas bei pinigų sumokėjimą už paslaugas patvirtinančio dokumento kopiją el. paštu tarnyba@vvtat.lt arba raštu adresu: Vilniaus g. 25, Vilnius. Pavyzdinė prašymo forma skelbiama internete http://vvtat.lt/vartotojams/kaip-pateikti-prasyma/431", – informavo VVTAT.
Į šou organizatorių žmones nukreipia ir bilietus platinusios bendrovės, ir arenų, kuriose turėjo vykti koncertai, valdytojai.
Laukia F.Kirkorovo atsako
Susisiekti su UAB „Bravo events“ nėra taip paprasta. Paskambinus įmonės telefonu atoatsakiklis nurodo kreiptis el. paštu. Parašius laišką nurodytu adresu, grįžta automatinis atsakymas, kad informacija bus pateikta teisės aktų nustatyta tvarka (per 14 d. d.). Visgi su „Vakarų ekspreso“ žurnalistais UAB „Bravo events“ susisiekė greičiau.
„Iki šiol iš atlikėjo nesame gavę informacijos apie F.Kirkorovo galimybes įvykdyti sutartį, kurią esame sudarę dėl jo pasirodymų Lietuvoje, todėl kol kas koncertai nėra atšaukti ir pinigų grąžinimas už bilietus dar nėra pradėtas. Jei tik koncertai bus atšaukti, nedelsiant bus paskelbta pinigų už juos grąžinimo tvarka“, – informavo UAB „Bravo events“.
Paskutinės numatytos F.Kirkorovo pasirodymų datos Lietuvoje buvo birželio 12-oji Vilniuje, birželio 13-oji Šiauliuose ir birželio 15-oji Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje. (Šią dieną Lietuvoje yra minima Okupacijos ir genocido diena.)
Į visus tris F.Kirkorovo koncertus Lietuvoje, pasak organizatorių, parduoti 11 193 bilietai.
„UAB „Bravo events“ nebankrutuoja, tačiau valstybės sprendimas įtraukti Rusijos ir Bulgarijos pilietį Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą, bendrovei sukels „tikrai nemažų nuostolių“. Kol kas tikslios jų sumos negalime įvardyti. Ji priklausys ir nuo paties atlikėjo, kuris, mūsų įmonės žiniomis, šiuo metu svarsto galimybę tokį Lietuvos sprendimą skųsti“, – komentavo UAB „Bravo events“ ir priminė, kad dainininką įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą bandyta ir anksčiau.
„Dabartinio valstybės sprendimo motyvus matėme tik spaudoje, paties sprendimo – ne, tad sudėtinga jį komentuoti. Tik panašu, kad nepasikeitus teisiniams kriterijams, kuriais vadovaujantis asmuo yra įtraukiamas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, buvo remtasi tais pačiais jau 2017 m. egzistavusiais pagrindais, pagal kuriuos tuometinė Vyriausybė visgi nerado teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Filipas Kirkorovas galėtų būti įtrauktas į „juoduosius sąrašus“, – rašoma „Bravo events“ atsiųstame elektroniniame laiške.
Rusijos valstybės valdomoje žiniasklaidoje popatlikėjo F.Kirkovo advokatas pranešė, kad žada skųsti Lietuvos sprendimą įtraukti dainininką į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
„Filipas Bedrosovičius, kaip ir aš, mano, kad neoru kultūrą naudoti politiniams tikslams, todėl Filipas man pavedė tvarkyti reikalus Europos teismuose, kur mes kovosime ir ginsime jo pilietinę poziciją“, – cituojamas advokatas Aleksandras Dobrovinskis.
Skandalas dėl pinigų
Priminsime, kad F.Kirkorovo koncertai Lietuvoje turėjo vykti dar praėjusių metų kovo mėnesį. Dėl COVID-19 pandemijos ir karantino jie buvo nukelti į spalio mėnesį, tačiau ir vėl neįvyko dėl tų pačių priežasčių.
Lietuvos valstybė kultūros ir meno renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolių atšaukus kultūros ir meno renginius ar juos perkėlus, skyrė 2 mln. eurų biudžetą. Subsidijas paskirstyti patikėta Lietuvos kultūros tarybai. Praeitų metų lapkritį subsidijos – beveik 600 tūkst. eurų – buvo paskirtos 87 organizatoriams.
Didžiausios galimos subsidijos – po 30 tūkst. eurų skirtos „Lietuvos balso“ superfinalų turo organizatoriui UAB „ELITAZ Grupė“, Komedijos teatro spektakliams, Vilniaus miesto operai, UAB „Medusa concert“ planuotam Kastyčio Kerbedžio koncertų turui JAV, organizatoriui UAB „Live Nation Lietuva“ už planuotą „Whitesnake“ koncertą, organizatoriui UAB „Oscar Lima Tango Interactive Entertainment“ už atšauktą tarptautinį renginį „Games Industry Law Summit 2020“.
Vienu iš sprendimų 13 665,31 euro subsidija skirta F. Kirkorovo koncertų Vilniuje ir Klaipėdoje organizatoriui UAB „Bravo events“ bei 16 986,19 euro Michailo Šufutinskio koncertų Vilniuje bei Palangoje organizatoriui UAB „Mon Voyage“.
Visuomenės pasipiktinimas kilo, kai pastarojo sprendimo dokumentą socialiniame tinkle paviešino žurnalistas Andrius Tapinas. „Aš suprasčiau, kad tai būtų kompensacija už tai, kad jie daugiau niekada nevežtų Kirkorovo ir Šufutinskio į Lietuvą, bet, deja, taip nėra.
Mes valstybės pinigais remiame verslinykus, kurie dėję ant visko ir veža čia veikėjus, kurie laižo minkštą vietą Putinui, palaiko kruviną diktatorių Lukašenką ir koncertuoja okupuotame Kryme.
Kirkorovas dar rugsėjį nusifilmavo Lukašenką remiančiame klipe, spalį pavadino Krymą mylimiausia Rusijos vieta, sveikino nuostabiausią prezidentą su gimtadieniu. Bandiugų šansono karalius Šufutinskis irgi ne kartą koncertavo okupuotame Kryme“, – rašė savo paskyroje feisbuke A.Tapinas.
Lietuvos kultūros taryba pasiaiškino, kad subsidijos buvo skiriamos nevertinant renginių turinio, vertinant prašymus buvo atliekama tik renginių organizatorių pateiktų finansinių dokumentų patikra.
Sisteminis įvertinimas
Dabartinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į A. Tapino įrašą, ministerijos vardu perdavė Migracijos departamentui teikimą, kuriuo paprašyta Rusijos ir Bulgarijos pilietį F. Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą.
Ministro G.Landsbergio pasirašytame teikime rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.
„Sistemiškai vertinsime visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms. Taip pat neturi būti pamiršti ir griežtai įvertinti ir Baltarusijos piliečiai, prisidėję prie susidorojimo su taikiais protestuotojais“, – sakė ministras G.Landsbergis.
Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją F.Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigaliojo nuo sausio 19 d.
„Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nė vienoje demokratiškoje valstybėje. Turime vienareikšmišką poziciją tokių veikėjų klausimu, todėl abejonių dėl Filipo Kirkorovo įtraukimo į nepageidaujamų Lietuvoje žmonių sąrašą nekilo“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiuo metu užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąraše yra 226 pavardės.
Latvija susilaiko
Prieš pasirodymus Lietuvoje, birželio 10 ir 11 d., suplanuoti F.Kirkorovo koncertai Taline ir Rygoje. Latvijos portalas Jauns.lv praneša, kad šioje valstybėje ministerijos, atsakingos už „juodąjį sąrašą“, atsargiai komentavo galimybę įtraukti į jį F.Kirkorovą.
Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba Jauns.lv pareiškė, kad „efektyviausios ribojančios priemonės turi būti įgyvendinamos Europos Sąjungos lygiu, o ne nustatant nacionalinius draudimus atvykti pagal Imigracijos įstatymą. Nacionalinių draudimų įvažiuoti klausimas svarstomas tik išimtiniais atvejais“.
Taip pat akcentuota, kad užsieniečių, kuriems pagal Imigracijos įstatymą draudžiama atvykti į Latvijos Respubliką, sąrašas yra įslaptinta informacija ir gali būti išslaptinta tik pagrįstais atvejais norminiuose aktuose nustatyta tvarka.
Nepageidaujamo asmens duomenų konfidencialumą Jauns.lv akcentavo ir Vidaus reikalų ministerijos viešųjų ryšių specialistė Gunita Kogane:
„Vidaus reikalų ministro sprendimas įtraukti į „juodąjį sąrašą“ yra administracinis aktas, taikomas konkrečiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad tokia informacija susijusi su asmens duomenimis, Vidaus reikalų ministerija neteikia informacijos apie konkrečių asmenų „juodąjį sąrašą“. Suinteresuotam asmeniui pranešama apie sprendimą įtraukti jį į sąrašą.“
Visgi precedento būta. 2014 m. užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius įtraukė į nepageidaujamų Latvijoje asmenų sąrašą rusų dainininkus Olegą Gazmanovą, Josifą Kobzoną ir Valerijų arba Allą Perfilovą. Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad šie menininkai pakartotinai ir agresyviai palaikė Rusijos agresiją Ukrainoje. Į Latvijos „juodąjį sąrašą“ dėl pareiškimų, kurie „buvo įvertinti kaip etninės neapykantos kurstymai“, įtrauktas ir rusų aktorius, scenaristas Ivanas Ochlobystinas.
Nepavykus išspręsti klausimo geranoriškai, vartotojai turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Nepavykus išspręsti klausimo geranoriškai, vartotojai turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
