Tikėk...
Likimas Gintarę ir Edgarą suvedė socialiniame tinkle. Kaip sako Baltarusijos klube „FC Gorodeya“ rungtyniaujantis vaikinas, feisbuke pastebėjęs simpatišką merginą, parašė jai žinutę, o ryte nubudęs sulaukė Gintarės atsako. Pirmasis žingsnis, žengtas socialinio tinklo paskyroje, lėmė ir tolimesnį jų bendravimą.
„Feisbuke netyčia pamačiau Gintarę ir parašiau jai žinutę, tačiau ji man neatrašė, todėl pamiršau. Ryte atsikėlęs pamačiau, kad gavau atsakymą, pradėjome bendrauti. Viskas įvyko labai greitai. Vienas kitam patikome tokie, kokie esame, pradėjome bendrauti“, – 15min pasakojo Edgaras.
Tuo metu Edgaras gyveno Klaipėdoje, todėl pirmojo susitikimo reikėjo ilgokai palaukti. Vos ištaikiusi pirmą pasitaikiusią progą, kai Edgaras kartu su komanda žaidė futbolą Vilniuje, Gintarė nusprendė – laikas pabendrauti ne tik virtualioje erdvėje. Kaip tarė, taip ir padarė – pirmasis poros susitikimas įvyko LFF stadione, vos pasibaigus rungtynėms.
„Pirmasis mūsų susitikimas buvo Vilniuje, prie LFF stadiono, po mano varžybų. Gintarė atvažiavo, pamenu, kad laimėjome. Vėliau aš išvažiavau į Klaipėdą. Jei ir turėdavau laisvą dieną, nuvykdavau pas ją į Vilnių, o anksti ryte, 6 val., atgal su autobusu važiuodavau į futbolo treniruotę Klaipėdoje. Iš pradžių atrodė, kad tai labai didelis atstumas, tačiau vėliau ilgainiui jis tapo visai nepastebimas“, – pasakojo Edgaras.
Lauk...
Iš pradžių, kaip ir kiekvienoje užsimezgusioje draugystėje, nei Gintarė, nei Edgaras nežinojo, kaip viskas pasibaigs, ir tikrai net svajoti nesvajojo apie tokius gražius santykius. Tačiau, kaip pasakojo futbolininkas, viskas nutiko savaime: „Ji užkariavo mano širdį, aš jos. Nebuvo taip, kad vienas zyzia, jog nori susitikti, o kitam nerūpi.“
Visgi porą skyrė ne tik automagistralė Vilnius–Klaipėda. Edgaras žaidžia Baltarusijos futbolo klube, todėl Gintarei tenka keliauti pas mylimąjį ir į užsienį. Tačiau, vos tik susitinka Lietuvoje, kartu jie tikrai nenuobodžiauja: tenisas, plaukiojimas vandens dviračiais – tai tik kelios pramogos, kuriomis džiaugiasi ši pora, kai randa laisvo laiko.
„Mėgstame leisti laiką aktyviai. Kartu žaidžiame tenisą, nes šalia namų yra teniso fortai. Kai būname Trakuose, sėdame į vandens dviratį ir pasigrožime miesto gamta. Matomės ne taip dažnai, kaip visos normalios poros. Aš žaidžiu futbolą Baltarusijoje, todėl dažniausiai susitinkame savaitgaliais. Tada ne tik kartu pabūname, bet ir stengiamės smagiai praleisti laiką. Nors gyvename kartu, aš dažnai vykstu tai į Lenkiją, tai į Azerbaidžaną, mūsų tokie įdomesni santykiai. Kartais pas mane atvyksta ir Gintarė su sūnumi“, – sakė E.Žarskis.
Ir nors išsiskyrimų poroje nebuvo, kaip sakoma, nėra namų be dūmų – kartais Gintarei ir Edgarui atrodydavo, kad atėjo metas jų santykiuose daryti pertrauką. Tačiau laikas parodė, kad vienas be kito jie negali būti ir jų tvirtos meilės įrodymu tapo sūnus Herkus. Visgi atstumas šį kartą Edgarui pakišo koją, savo pirmagimį jis pamatė tik po trijų mėnesių: „Kai buvau Azerbaidžane, manęs valdžia neišleido vykti į Lietuvą. Sūnų pamačiau tik po 3 mėnesių. Iki to laiko matydavau jį tik vaizdo įrašuose.“
Mylėk...
Vos savo užimtose dienotvarkėse radusi laisvo laiko pora nusprendė, kad laikas oficialiai įteisinti savo šeimą ir prisiekti vienas kitam amžiną meilę Dievo akivaizdoje. „Mes jau seniai galvojome susituokti, tačiau nerasdavome tinkamo laiko. Aš visą laiką galvojau, kad mano vestuvės bus Trakuose. Šis miestas man labai prie širdies, o Gintarei taip pat patinka Trakai. Kai į juos nuvykdavome, visada apsilankydavome viename restorane, juokaudavome, kad tai bus mūsų vestuvių vieta, todėl būtent ją ir pasirinkome“, – atvirauja futbolininkas.
Tačiau prieš vestuves Edgaro laukė nemenkas iššūkis – sužadėtuves. Ir kojos, ir rankos drebėjo, kai priklaupęs ant vieno kelio būsimasis jaunikis laukė lemiamo „taip“. Viskas nutiko planuotai ir gerai apgalvotai.
„Ta baimė buvo, net kai pirkau žiedą. Kilo problema, nežinojau, kokio dydžio žiedo reikia Gintarei. Tą vakarą pradėjau su ja juokauti apie vestuves, sakiau: „Kokios gali būti vestuvės, kai nežinau tavo žiedo dydžio.“ Jį sužinojau ir kitą dieną nupirkau. Žodžiais šio jausmo nepapasakosi, buvo jaudulys, jaučiausi lyg nesavas. Pakui galvojau, kaip pasipiršti Gintarei, svarsčiau, galbūt toje vietoje, kur pirmą kartą susitikome, taip pat galvojau ir apie Klaipėdą. Tačiau žiedas kišenėje vis blaškėsi. Tą lemtingą dieną nuvykau į parduotuvę, nupirkau šampano. Žaidėme tenisą ir pasakiau jai, kad manęs šiek tiek palauktų. Per tą laiką terasoje viską paruošiau, ją pasikviečiau, atsiklaupiau ant kelio ir pasipiršau“, – prisiminė Edgaras.
Į vestuves pora nusprendė pakviesti tik pačius artimiausius žmones, gimines ir kelis draugus. Vietoje, kurioje norėjo švęsti, tilpo tik 35 žmonės, todėl sąrašas iš karto sumažėjo. Visgi Edgaras sako, kad, jei norės, ateity pasikvies draugus ir dvi gražias šventes paminės vasarą kur nors gamtoje.
Ir visgi be nesklandumų planuojant vestuves neapsieita: „Turėjome nemažai problemų su mano kostiumu. Visi buvo per maži, mano pečiai labai platūs, juk esu iš Trakų, irkluotojų krašto. Susinervinau, juokavau, kad eisiu su sportiniu kostiumu. Tačiau vėliau suradau kostiumą, jį atvežė iš Kauno. Gintarės suknelės dar nemačiau“, – juokėsi vaikinas.
Paklaustas, ar toks pat jaudulys apima ir pagalvojus apie povestuvinį gyvenimą, Edgaras kalba užtikrintai ir teigia, kad jau kuris laikas jie vienas kitą laiko šeima ir tikisi, kad po svarbios šventės jų gyvenime niekas nepasikeis.
Gintarės ir Edgaro švenčių akimirkos:
„Kalbėjome, kas bus po vedybų, tačiau vienas kitą neoficialiai laikome vyru ir žmona, todėl tikiuosi, kad niekas nepasikeis, tik pavardė, o visa kita išliks taip, kaip ir buvo“, – pasakojo Edgaras. Jo žmona po vestuvių nusprendė priimti jo pavardę ir tapo Žarskiene.
Sidabriniais, vienas kito vardais išgraviruotais žiedais apsimainę Gintarė ir Edgaras dvigubą šventę pratęsė restorane Trakuose. Į orą leido balionus su svečių palinkėjimais ir grožėjosi fejerverkais prie Trakų pilies. Medaus mėnesį pora planuoja praleisti Jurmaloje. Kaip sako Edgaras, šeima galės greitai grįžti namo, jei sūnus seneliams pradėtų rodyti ožiukus. Tiesa, pora tikina pagalvojanti ir apie sesutę ar broliuką Herkui.
„Galvojame apie gandrus, Gintarė norėtų mergaitės, o man gali būti ir berniukas, ir mergaitė, svarbu, kad gimtų sveikas. Jei svajočiau apie futbolo komandą, reikėtų turėti ne virtuvę, o valgyklą. Tiek daug gal nereikia, bet bent vieno vaiko tikrai labai norime“, – ateities planais dalijosi futboloninkas.
