Apie šiuos pokyčius Gabrielė iš pradžių prabilo socialiniuose tinkluose. Kaip pati rašė, jos senelis Akilesas Martirosianas Jerevane gimusiam tėčiui perdavė ne tik armėniškus bruožus, bet ir savo pavardę. Vis dėlto jam atvykus gyventi į Lietuvą, prie pavardės buvo pridėta papildoma galūnė. Buvo sulietuvinta ir Gabrielės pavardė.
Kaip 15min pasakojo žinoma moteris, mintis tokiu būdu grįžti prie armėniškų šaknų jos šeimoje kirbėjo jau ne vienerius metus. Tačiau galutinis sprendimas susigrąžinti armėnišką pavardės variantą priimtas šiemet.
„Tai įvyko pirmiausia tėčio dėka – jam iškilo klausimas, kad pavardę reikėtų susigrąžinti. O mano iniciatyva buvo visai šeimai padėti pasiekti šį tikslą“, – sakė Gabrielė.
Anot G.Martirosian, pavardės susigrąžinimo procesas buvo ilgas. Tačiau ji pasidžiaugė, kad su nesklandumais susidurti neteko.
„Viską reikia pagrįsti. Tai daugiau nei kelių mėnesių darbas, nes kiekvienas žingsnis užtrunka 20 darbo dienų, o juk reikėjo pereiti nuo tėčio prie mamos, pakeisti santuokos liudijimus, tada vaikų gimimo liudijimus. Kiekvienas pakeitimas reikalauja laiko.
Tačiau viską įrodyti buvo gana paprasta. Tėčio gimimo liudijime yra jo originalus vardas ir pavardė, o kadangi atvykus į Lietuvą tuometine tvarka neatsiklausus buvo prirašytos lietuviškos galūnės ir prie vardo, ir prie pavardės, nuvykus į metrikacijos biurą Vilniuje darbuotojams viskas buvo labai aišku“, – armėniško pavardės varianto susigrąžinimo procesą prisiminė laidų vedėja.
Gabrielės Martirosian šeimos nuotraukos – galerijoje:
Gabrielės teigimu, pavardės pokytis jau įsigaliojo ir internetinėje duomenų sistemoje. Vis dėlto ji neslepia, kad su ta mintimi, jog nuo šiol ji visur matys kitokią savo pavardę, dar nepavyko visiškai susigyventi.
„Atsidarius elektroninę bankininkystę matyti naują pavardę yra ir gražu, ir įdomu, ir neįprasta. Man atrodo, reikės šiek tiek laiko, kad ir patys priprastume, mokėtume taip prisistatyti. Šiandien turėjau pildyti dokumentus, tai užpildžiau su lietuviška galūne. Matyt, pasireiškė daugelio metų įprotis“, – nusijuokė Gabrielė.
Ne paslaptis, kad tardamas Martirosianaitės pavardę dažnas susidurdavo su sunkumais. Todėl Gabrielė viliasi, kad naujasis variantas atneš ir daugiau teigiamų pokyčių.
„Tikiuosi, kad dabar bus lengviau. Pavardės iš naujo mokysimės visi kartu“, – šyptelėjo ji.
Tiesa, nors pavardė oficialiai pasikeitusi, liko kai kurios smulkmenos, kurias Gabrielei teks išspręsti – pavyzdžiui, susikurti naują elektroninį paštą, pasikeisti visus dokumentus. Dėl to taip pat prireiks šiek tiek laiko, tačiau didžiausi formalumai jau sutvarkyti.
O pasakodama apie savo armėniškas šaknis Gabrielė neslepia, kad jomis be galo didžiuojasi. Juk tai – didelė dalis jos asmenybės.
„Kaip svarbios šaknys iš mamos pusės, esančios čia, Žemaitijoje, lygiai taip pat svarbios ir armėniškos. Taip jau yra, kad mes gimdami gauname tėčio pavardę, tad man jo pavardė ir giminės istorija yra labai brangi“, – mintimis dalijosi G.Martirosian.
Prisimindama save prieš daugelį metų, Gabrielė sako visada žinojusi apie svetur gyvenančius giminaičius. Tačiau anksčiau su jais tokių artimų ryšių, kaip dabar, nepalaikė.
„Augdama Lietuvoje dažnai nematydavau savo armėno senelio, visų ten esančių dėdžių, giminių. Atsimenu, kad senelis buvo tarsi mistinis – žinojau, kad jis yra, bet būdama vaikas nesupratau, kur tiksliai, negalėjau apčiuopti, o ir jo vardas Akilesas man buvo kaip mitinės būtybės“, – į prisiminus nugrimzdo Gabrielė.
Vis dėlto užaugusi su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais ji tapo kur kas artimesnė. Pradėjo aktyviai bendrauti su seneliu, kitais artimaisiais.
„Tada ir susimąsčiau – o kieno pavardę aš nešioju? Tiesiog ateina metas, kai atsigręži į savo šaknis, nori būti tuo, kuo iš tikrųjų esi, ir kad jokios tvarkos, taisyklės negriautų to, ką atsineši. Esu už tai, kad kiekvienas žmogus galėtų turėti įrašytą originalią pavardę ir niekas jos nekeistų“, – savo nuomone su 15min dalijosi G.Martirosian.
Už tai, kad šiais laikais turi galimybę dažniau bendrauti su giminaičiais, Gabrielė teigia esanti labai dėkinga ir socialiniams tinklams – gali susirašinėti, matyti, kas ką veikia. O ir gyvai kartais išpuola proga pasimatyti.
„Džiaugiuosi, kad vienas dėdė dažnai keliauja po Europą, užsuka pas mus į svečius. Senelis jau garbaus amžiaus, tai jam keliauti kur kas sunkiau, bet irgi prieš kelerius metus buvo atvykęs – kadangi prieš tai Lietuvoje viešėjo senokai, žavėjosi jos pokyčiais, galėjo palyginti su tuo, kaip buvo anksčiau“, – kalbėjo G.Martirosian.
Moteris atskleidė, kad dabar jos šeima jau pati planuoja paviešėti armėniškuose kraštuose: „Atėjo mūsų eilė aplankyti senelio ir visos gausios giminės. Reikės būti pasiruošus, nes giminė labai plati, o armėnai labai svetingi. Reikia nusiteikti“, – nusijuokė Gabrielė.
Tačiau sulig pavardės pasikeitimu G.Martirosian sustoti nežada. Norėdama dar labiau priartėti prie savo šaknų, ji ketina pramokti ir armėnų kalbos.
„Noro užtenka, tai jau reikia turbūt pradėti. Žinoma, minimalius dalykus žinau, bet su giminaičiais kalbame rusų arba anglų kalbomis. Būtų tikrai įdomu, naudinga ir prasminga išmokti bent armėnų kalbos pagrindus. Juk neužtenka žinoti šalies istorijos, neužtenka pažinti savo giminaičių. Tai susitvarkėme pavardes, o dabar turbūt imsimės kitų dalykų“, – patikino Gabrielė.
