Psichologė: smurtinis atsakas į „provokaciją“ nėra tinkama gynybos forma

Sudėtingą laikotarpį su vyru Simu Jasaičiu (35) išgyvenanti Oksana Pikul-Jasaitienė (34) šią savaitę ryžosi prabilti apie tai, kad patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Moteris prakalbo po to, kai sutuoktinio sesuo ją pačią viešai apkaltino dėl psichologinio smurto. Psichologė Grytė Ruzgė paaiškino, kas laikoma fiziniu ir psichologiniu smurtu, taip pat, kodėl smurtinis atsakas į galimą „provokaciją“ nėra tinkama gynybos forma.
Oksana ir Simas Jasaičiai
Oksana ir Simas Jasaičiai / Asmeninio albumo nuotr.

Priminsime, kad sekmadienio rytą S.Jasaitis atsidūrė Vilniaus policijos komisariate. Paaiškėjo, kad Simas žmoną Oksaną išvadino keiksmažodžiais, be to, vyras kaltinamas tuo, kad „griebė ir pasuko“ jai už rankos.

Tai vertinama kaip skausmo sukėlimas, fizinis smurtas artimoje aplinkoje, už kurį gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Krepšininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis buvo neblaivus. Maža to, O.Pikul-Jasaitienei prabilus apie patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą, komentatoriai netruko imti kaltinti pačią moterį. Be to, pastarieji atkreipė dėmesį, kad smurto žymių ant renginyje pasirodžiusios O.Pikul-Jasaitienės kūno nė nematyti.

„Smurtas yra tyčiniai veiksmai, kurie mus vienaip ar kitaip žaloja. Žala gali būti tiek fizinė, tiek ir emocinė. Net ir iš pažiūros nedideli fiziniai veiksmai (suspaudė ranką, pastūmė, nestipriai trenkė) yra laikomi smurtu, jei tai buvo tyčinis veiksmas, skirtas kitam asmeniui sukelti skausmą. Galbūt kartais jie gali atrodyti nereikšmingi, nes „nesimato“ pasekmių, bet, be fizinio skausmo, tokie veiksmai gali sukelti ir emocinę žalą – gali lemti nepasitikėjimą artimu žmogumi, suprastėjusį savęs vertinimą, bejėgiškumo jausmą ir kitus negatyvius išgyvenimus“, – aiškina specialistė, pridurdama, kad komentuoja neprisirišdama prie Jasaičių istorijos, nes jai nėra žinomos visos jos detalės.

Jei žmogus jaučiasi provokuojamas, jis visada gali pasitraukti iš situacijos, reaguoti kitaip, ieškoti išeičių, – pataria specialistė.

Šeimoje, pasak jos, gana didelė dalis smurto kyla iš savo emocijų nesupratimo ir negebėjimo su jomis tvarkytis: „Kadangi tokių įgūdžių daugeliui trūksta, jie yra neperduodami iš kartos į kartą ir jų nemokoma daugumoje mokyklų.“

G.Ruzgė sako, kad smurtaujantis asmuo jaučia stiprius negatyvius jausmus (įniršį, bejėgiškumą, baimę ir pan.), ir nežino, ką su jais daryti.

„Alkoholis, narkotikai, gali dar labiau sustiprinti šiuos jausmus ir sumažinti savikontrolę. Asmeniui, kuris smurtauja prieš aplinkinius, reikėtų ieškoti pagalbos sau ir mokytis elgtis kitaip, kai užplūsta stiprios negatyvios emocijos“, – atkreipia dėmesį ji.

Neretai esą tenka išgirsti nuomonę, kad „auka pati išprovokavo“ smurtą. Pasak psichologės, pasitaiko situacijų, kad auka ir smurtautojas keičiasi vaidmenimis, bet net ir tokiu atveju, kiekvienas asmuo turėtų prisiimti atsakomybę už savo smurtinius veiksmus.

„Jei žmogus jaučiasi provokuojamas, jis visada gali pasitraukti iš situacijos, reaguoti kitaip, ieškoti išeičių“, – pataria specialistė. Smurtas, anot jos, nėra tinkama gynybos forma.

G.Ruzgė pastebi, kad pastaruoju metu apie smurtą yra kalbama daugiau. Jos manymu, kalbėti reikia ne tam, kad ką nors pasmerktume ir apkaltintume, o tam, kad mokytumėmės atpažinti smurtą ir nesmurtauti patys.

Nusprendė prabilti apie patiriamą smurtą

Priminsime, kad S.Jasaičio sesuo, psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak teigė, kad ji ir visa Simo šeima jau ilgą laiką nebendrauja su Oksana, o priežastis – iš jos patiriamas psichologinis smurtas. Krepšininko stojo ginti ir buvusi jo žmona Vaida Klizaitė, pareiškusi, kad Simas Jasaitis galėjo būti išprovokuotas.

O.Pikul-Jasaitienė iki tol nekomentavusi, kas vyksta jos šeimoje, pirmąkart prabilo po Simo sesers Aistė Čeburiak pasisakymo.

„Aš iš vyro patiriu psichologinį ir fizinį smurtą, jis dažnai vartoja alkoholį, dažnai lošia kazino, eina į diskotekas. O viską mato vaikas. Policiją kviečiau ne todėl, kad neturiu, ką veikti, o dėl to, kad vaikas patyrė psichologinę traumą nuo rėkiančio, staugiančio vyro. Tai yra trauma mums. O išeina taip, kad po paskutinių išsakytų minčių lieku kalta aš? Tai čia aš patiriu psichologinį smurtą, o ne jo šeima.

Šiuo atveju yra paprastas dalykas – vyro kailio gelbėjimas. Apmaudu, kad du vaikus auginanti moteris (Aistė – red.) taip kalba.

Jos (Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Vaida Klizaitė-Jasaitienė – red.) yra susimokiusios, juodina mane ir mano šeimą. Aš netylėsiu šioje situacijoje. Šitos moterys dabar gelbsti savo sūnaus, vyro, buvusio vyro, brolio kailį, nes akivaizdu, kad vyrui gresia netekti darbo. Kaip matote, kai kam tai yra nepalanku“, – tąkart kalbėjo O.Pikul-Jasaitienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Oksana Pikul pirmąkart prabilo apie šeimos dramą: „Aš patiriu psichologinį ir fizinį smurtą“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų