Pirmadienį dainininkas Jurgis Didžiulis socialiniuose tinkluose pasidalijo kadru, kuriame įamžinta šmaikšti „Telia Lietuva“ reklama ne, kaip įprasta, su dviem broliais Lavrinovičiais, bet netgi su trimis. Tačiau tekstas, kuris nulydėjo nuotrauką, – anaiptol ne apie tai.
Atlikėjas pasipiktino įmonės sprendimu savo naujiems pasiūlymams naudoti būtent praeityje už grupinį prievartavimą kalėjusių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių veidus.
„Mes su Erica labai rimtai žiūrime į seksualinius nusikaltimus ir į smurtą prieš moteris. Už tai nusprendėme palikti „Telia Lietuva“. Reklaminiai veidai arba rezonuoja, arba nerezonuoja vertybiškai. Savo įvaizdžiu gali pritraukti naujus klientus, bet taip pat gali juos ir prarasti. Jie siunčia visuomenei ir papildomas žinutes – šiuo atveju, kad „Telia“ rimtai nežiūri į seksualinį smurtą.
Mums smurtas prieš moteris yra pirmo svarbumo problema ir tiesiog negalime mokėti pinigų įmonei, kuri paslaugas, skirtas jaunimui, reklamuoja žmonėmis, teistais už grupinį išprievartavimą. Tikim, kad savo piniginėmis mes ne tik perkame prekes, bet ir siunčiam įmonėms bei visuomenei signalus apie mūsų pačių vertybes – tai, kas mums yra smagu, tai, kas mums rūpi, tai, ką palaikom, ir tai, ko ne“, – feisbuke rašė atlikėjas.
Kaip teigė J.Didžiulis, jo šeimai pirkti šios įmonės paslaugas sukelia diskomfortą, taip pat jis norintis išreikšti nepasitikėjimą, nes „Telia“ iki šiol save esą laikiusi nepriekaištingos reputacijos lydere socialinės atsakomybės srityje.
„Telia“ kaip vieną iš vertybių deklaruoja „care“ – (rūpinimasis). Mūsų akimis, šis reklaminis pasirinkimas skleidžia kaip tik priešingą – „don’t care about gang rape“ – žinutę, todėl ir paliekam „Telia“, – argumentavo muzikantas.
Paslaugų tiekėją šeima paliekanti ir dėl to, jog brolių pasirinkimas reklamai esą siunčia jaunimui nekokį signalą apie seksualinį smurtą ir jo pasekmes.
„Žinoma, daug kas sakys, jog broliai atliko savo bausmę, jog tai įvyko labai seniai, praėjo užtektinai laiko ir jie padarė labai daug Lietuvos labui krepšinio aikštelėje. Kiekvienas turi teisę į savo asmeninę nuomonę, tačiau kažin ar komentuojantys, kurių dauguma yra vyrai, niekada nebuvę prievartavimo aukomis, turi teisę nuspręsti, kas yra „užtektinai“ laiko atleisti ir pamiršti tokį nusikaltimą.
Kažin ir ar tai gali padaryti įmonė, viešai brukdama reklamą ir tokiu būdu asocijuodama savo prekės ženklą ir paslaugas su jų nusikalstama istorija bei primindama skaudžią patirtį visoms tokių nusikaltimų aukoms“, – rašė J.Didžiulis.
Anot jo, patys žmonės renkasi, ką prisiminti, kas jiems yra svarbu. Atlikėjas įžvelgė tendenciją, jog, tarkim, į rungtynes ar kitus reiškinius šiuo atveju visuomenė žiūri kone rimčiau nei į išprievartavimo atvejus.
Kaip rašė J.Didžiulis, tai, kad „Telia“ pasirinko reklamuoti „Ežį“ su nuteistais prievartautojais, nerodo, kad mes pamiršome praeitį. „Bet [rodo] tai, kad 2020 metais grupinis žaginimas vis dar nėra tai, kas mūsų visuomenei sukeltų rimtą atmetimo reakciją“, – nuomone dalijosi jis.
„Kas ketvirta moteris Europoje yra patyrusi seksualinį ar fizinį smurtą. Lietuvoje beveik kas trečia pagal 2015 metų duomenis. Daugelis niekam nepraneša iš baimės, iš gėdos ar bijodamos, kad institucijos ir visuomenė rimtai į tai nežiūrės. Pranešimas apie išpuolį dažnai gali būti taip pat traumuojanti patirtis dėl sulauktų reakcijų. O jos būna ir tokios, kad moteris yra pati kaltinama, „tai nereikia raitytis diskotekose ar provokuojančiai rengtis“ lyg tai būtų savaiminis smurto pateisinimas, bausmės taip pat dažnai būna juokingos. Už išpuolį auka dažniausiai sumoka dvigubai, jeigu vis dėlto nusprendžia kreiptis pagalbos.
Brolių Lavrinovičių reklamos mums yra nuolatinis priminimas kaip „nerimtai“ mes vis dar žiūrim į seksualinį smurtą prieš moteris Lietuvoje. Jų istorijos moralas yra tas, kad gerai žaisdamas krepšinį gali išpirkti savo kaltes ir pasiekti aukštumas. Bet taip pat siunčia signalą, ir šiuo konkrečiu atveju jaunimui, pagrindinei „Ežio“ auditorijai, jog smurtautojams egzistuoja visavertis gyvenimas po išprievartavimo. O merginoms siunčia signalą, kad tavo užpuolikui viskas gerai baigsis. Norėtųsi vietoj to nusiųsti „viskas bus gerai“ signalą išžaginimo aukoms, kurioms to labiausiai ir reikia“, – svarstė muzikantas.
Tekstui einant į pabaigą, J.Didžiulis kiekvieną kvietė pasvarstyti: kiek šiuo metu yra sėkmės istorijų, kuomet smurtą patyrusios merginos pasiekė karjeros aukštumų, sukūrė šeimas?
„Moterų daug, o istorijų beveik nėra. Nes Lietuvoje tai vis dar yra tabu tema. Tačiau kiekvienas ir kiekviena, patyrę seksualinį smurtą ar žinodamas draugę, mamą, sesę, pusseserę, bendradarbę, išgyvenusią tokį įvykį, žino, kaip sudėtinga yra vėl atsistoti ant kojų po tokios traumuojančios patirties. Ir niekas nedrįstų joms pasakyti, kad „gana kentėt, gi užtektinai laiko praėjo“. Aukos, išgyvenusios smurtą, turėtų būti laikomos herojėmis, o ne užpuolikai.
Taip – mes kaip šeima mylim Lietuvos krepšinį ir tikim į nuteistųjų integraciją į visuomenę bei antro šanso davimą, propaguojam ir atlaidumą bei supratingumą, tais atvejais, kai žmogus išties deda pastangas išpirkti savo kaltę ir nuoširdžiai bando atitaisyti padarytą žalą. Tačiau, kaip vartotojai, negalime remti komercinės kampanijos, kuri kertasi su mūsų vertybių sistema, kuria gyvename ir siekiame įdiegti savo vaikams. Negalime mokėti pinigų įmonei, kuri savo reklamomis „normalizuoja“ smurtą prieš moteris. Už tai paliekame „Telia“, – užbaigė J.Didžiulis.
Kalbėti paskatino asmeninė Ericos Jennings patirtis
J.Didžiulis 15min komentavo, kad būtent dėl skaudžios asmeninės patirties nesinorėjo praleisti šio fakto pro akis. Keldami klausimą apie seksualinę prievartą patyrusias ar už tai atsakingus asmenis, atlikėjas su žmona tikisi, kad ateityje visuomenė į tai nežiūrės atlaidžiai.
„Mums ši tema labai prie širdies dėl to, kad Erica yra patyrusi seksualinį smurtą, turi su tuo problemų ir turi labai daug draugių, kurios taip pat su tuo susidūrė.
Didžiausia problema yra tai, kad niekas į tai rimtai nežiūri. O mes nenorime būti to normalizavimo dalimi. Net jeigu tai patyrusių moterų nėra daug, manau, kad joms reikėtų išreikšti pagarbą ir palaikymą, turint omeny tai, kokia tai yra traumuojanti patirtis“, – 15min kalbėjo J.Didžiulis.
Atlikėjas pabrėžė, kad šiuo atveju nėra bandoma nusitaikyti į konkrečius asmenis, svarbiau diskutuoti, kodėl didžiulės įmonės renkasi tokią komunikacinę strategiją.
Viešai prakalbę apie savo sprendimą nutraukti naudojimą „Telia“, J.Didžiulis ir E.Jennings tikisi, kad tokie žingsniai prisidės prie seksualinės edukacijos, parodys, kaip svarbu, kad vaikinai mokėtų elgtis su merginomis, tam, kad moterys visuomenėje jaustųsi visavertės ir saugios.
„Telia“: atsižvelgiame į reputacinį poveikį įmonei
15min susisiekus su „Telia“, atsiųstas oficialus įmonės komentaras. Jame teigiama, kad šie veidai reklamai pasirinkti neatsitiktinai, tačiau atsiprašoma ir už tai, kad daliai visuomenės reklama galėjo pasirodyti nepriimtina.
„Rinkdamiesi žinomus žmones būti prekės ženklo veidais visada vadovaujamės „Telia“ vertybėmis ir atsižvelgiame į galimą reputacinį poveikį įmonei. Ne išimtis ir naujoji „Ežio“ kampanija, kurioje iki metų galo už tą pačią sumą duodame 3 kartus daugiau duomenų. Šiai kampanijai pasirinkome įvairiose komercinėse reklamose, visuomeniniuose ir labdaringuose projektuose ne kartą dalyvavusius brolius dvynius Lavrinovičius.
Per kelis dešimtmečius trukusią krepšininkų karjerą jie užsitarnavo ne tik šalies sporto ambasadorių vardą, bet ir didelės dalies visuomenės pasitikėjimą bei simpatiją. Tai yra tie jų nuopelnai ir tie argumentai, dėl kurių mes pasirinkome brolius Lavrinovičius atstovauti ir „Ežiui“.
Įmonė besąlygiškai laikosi teisinės valstybės principų ir gerbia šių žmonių bei jų šeimų privatumą, todėl jokių komentarų apie tolimą šių žmonių praeitį negalime teikti nei iš moralinės, nei iš teisinės pusės. Bet kuriuo atveju, mes suprantame viešai keliamos temos jautrumą ir apgailestaujame, kad mūsų reklama daliai visuomenės galėjo pasirodyti nepriimtina“, – atsakyme raštu teigė „Telia“ atstovai.
Anksčiau dėl reklamos užkliuvo „Bitė“
Visgi aštriai apie ryšio tiekėją Jurgis pasisakė tikrai ne pirmą kartą. Beveik analogišką situaciją jam teko patirti dar 2013-aisiais, kuomet Lavrinovičiai puikavosi „Bitės“ reklaminiame stende. Tąkart J.Didžiulis su žmona, atlikėja Erica Jennings, taip pat pranešė atsisakantys paslaugų dėl pasirinktų veidų.
Po kilusio šaršalo tuometinė „Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė informavo, kad naujos „Bitės“ reklamos su broliais nebebus filmuojamos.
Tiesa, kone tą pačią savaitę tuometiniame savo komentare aštriai situaciją aprašęs J.Didžiulis atsiprašė brolių už išsakytą kritiką: „Kaip šeima, puikiai suprantame, kaip jaučiasi jų šeima ir artimieji dėl papildomo ir nepageidautino žiniasklaidos dėmesio. Mes norėjome atkreipti dėmesį į „Bitės“ vertybinę dilemą, bet kartu dėmesys užgriuvo ir brolių šeimas.
Iš tiesų nemėgstame lįsti į kitų žmonių virtuves ir mūsų „Facebook“ įraše bei pasisakymuose (nebuvo) nėra jokios panašios intencijos. Nesame jokie dorovės specialistai, kad vertintume juos kaip žmones.
Nesame jokie etikos sargai, kad nustatytumėme, ar kas nors atliko savo bausmę visuomenei. Mūsų apsisprendimas pakeisti operatorių ir tai paviešinti „Facebook“ buvo susijęs su „Bitės“ neatsakingu elgesiu, naudojant reklaminius veidus su specifine, prieštaringai vertinama praeitimi“, – tokį įrašą paskelbė Jurgis Didžiulis savo „Facebook“ paskyroje.
