Ta proga kino centre „Forum Cinemas Vingis“ tradiciškai buvo nutiestas raudonas kilimas, atidarymo šventės nepraleido ir būrys žinomų žmonių. Kultūros, meno, politikos ir verslo atstovai – čia rinkosi visi, kuriuos vienija meilė kinui.
Renginyje buvo galima sutikti „Anties“ lyderį Algirdą Kaušpėdą, režisierę Giedrę Žickytę, operos dainininkę Nomedą Kazlauskaitę-Kazlaus, aktorę, laidų vedėją Beatą Tiškevič su mylimuoju, režisieriumi Sauliumi Baradinsku.
Čia dalyvavo ir kino kritikė Lolita Bytautaitė su mylimuoju Deividu Rimkevičiumi ir daugelį kitų.
15min svečių pasiteiravo, ką jie mėgsta žiūrėti? Koks kinas, kokie jo kūrėjai jų favoritų sąraše?
„Labiau žinau ną ką mėgstu, o ko nemėgstu. Filmai apie prievartą, žmogžudystes – ne man. Nemėgstu, kai kine būna per daug druskos. Kaip ir per daug cukraus – tokiems filmams man tiesiog gaila laiko.
Kaip ir nemėgstu komercinių filmų, jie lyg suvartota pica – po jų nieko nelieka“, – 15min kalbėjo Algirdas Kaušpėdas.
Pasak jo, kalbant apie filmus, nereikėtų vartoti žodžio mėgti – juk filmas nėra vien tik pramoga. Neva geras filmas neretai yra ir pamoka, išgyvenimas, tai – tam tikros patirtys. „Filmas yra kondensuota išmintis“, – šyptelėjo jis.
Pasak muzikanto, architekto, gerų filmų nėra tiek tiek daug – juos reikia labai subrandinti. Tačiau geri filmai dažniausiai būna drąsūs, atviri, neretai ir provokuojantys.
Jis sako iki šiol besižavintis kino grandais, klasikais, o vienas jo favoritų režisierių nuo pat jaunystės – Andrejus Tarkovskis. „Norėdamas suprasti jo filmus žiūrėdavau po kelis, o gal ir po dešimt kartų, tačiau vis tiek kaskart likdavo kažkokių paslapčių“, – sakė A.Kaušpėdas.
Klasikinio, kokybiško kino mylėtoja save vadina ir operos dainininkė Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus.
„Nuo mažens augau meniškoje aplinkoje, man visuomet buvo diegiama, kad kinas turi būti intelektualus ir geras. Teko susipažinti su skirtingais laikotarpiais, kūrėjais, nors visuomet mano mėgstamiausi buvo Federico Fellini, Andrejus Tarkovskis, Pier Paolo Pasolini. Ar dabar žiūrėčiau jų filmus? Nežinau. Tai yra sunkioji artilerija“, –15min sake ji.
Šiandien solistė sako, kad rindamasi filmus juose ieško lengvumo, esą kinas gali būti puikus ir kaip maloni pramoga. Ji prisipažino dievinanti komedijas, ypač prancūzų kūrėjų – jie šiame žanre nepralenkiami, o taip pat ir kriminalines juostas, kurios kartais padeda nukreipti mintis.
N.Kazlauskaitė-Kazlaus nenuvertina ir holivudinio kiną. Pasak jos, svarbiausia atsirinkti, ką žiūrėti, o kokybiškų filmų tikrai yra nemažai. „Apskritai manau, kad yra laikas galvoti, mąstyti, išjausti, ir yra laikas tiesiog atsipalaiduoti, todėl filmų reikia visokių“, – sakė ji.
Tuo tarpu režisierė Giedrė Žickytė sako niekuomet neskirstanti filmų pagal mėgstamus žanrus ar autorius. Ji sako vertinanti tą kiną, kuris nepaisant visko, sujaudina ir priverčia mąstyti.
„Gerų filmų nėra daug, tačiau būna tokių filmų, kurie tam tikrą sekunde tave nukelia į kitą pasaulį, kai įvyksta vadinamasis nušvytimas, arba, kaip sakė Antikos laikais, katarsis. Kai mane filmas supurto, kai galiu nors kelioms sekundėms pakilti virš kasdienybės – filmą vadinu geru.
Nors apskirtai tas pakylėjimas, kurį suteikia kinas, jis padeda nenugrimzti į tą kasdienį gyvenimą, priverčia susimąstyti ir atsakyti į tam tikrus klausimus“, – 15min kalbėjo ji.
Tuo tarpu aktorė, laidų vedėja Beata Tiškevič save vadina „keisto kino“ gerbėja, ji sako itin mėgstanti nepriklausmą Amerikos kiną, ypač režisierių Toddo Solondzo, Halo Hartley, Jimo Jarmuscho darbus. Ne ką mažiau ją žavi ir skandinavų kino tradicijos, graikų darbai.
Nuo kino neatsiejamas B.Tiškevič mylimasis, režisierius Saulius Baradinskas. Jis sako vertinantis tuos režisierius, kurie kine kuria savitus pasaulius. Tarp jų – Stanley Kubrickas, Davidas Lynchas. Saulius sako esantis ir didžiulis Weso Andersono kino gerbėjas.
„Tai tie režisieriai, kurių darbuose mes galime jausti tą vidinį vaiką. Aš patikiu jų pasakojama istorija ir tai yra labai gražu. Kinas yra ta meno forma, kuri gali mus perkelti į kitą realybę“, – 15min sakė S.Baradinskas.
Kai kurie svečių – ištikimi „Scanoramos“ gerbėjai, per 15 metų nepraleidę kone nė vieno festivalio. Šimtus festivalio filmų peržiūrėję svečiai kasmet renginio atidarymo sako laukiantys su nekantrumu – smalsu ir ką jauni kūrėjai paruošė, ir retrospektyvos įdomios – juk ne kasdien tiek daug kino grandų klasikos gali išvysti.
Šiemet „Scanoramos“ atidaryme svečiams buvo parodytas režisierės Sally Potter filmas „Vakarėlis“. Kino gildijos apdovanojimą pelniusi juosta išsiskiria aštriu, britišku humoru, kuriam abejingi neliko ir žiūrovai Vilniuje.
Dar prieš pradedant rodyti juostą susirinkusieji klausėsi gyvos muzikos, vėliau ekranuose rodomame vaizdo įraše sveikinimo žodį tarė Dalia Grybauskaitė. „Prie kino ekranų – lyg prie židinio. „Scanorama“ per tiek metų užsiaugino savo žiūrovą. Šiandien pirmojo festivalio žiūrovai su savimi atsiveda jau ir savo vaikus“, – sakė prezidentė.
Netrukus žiūrovus pasveikino ir festivalio vadovė, jo siela Gražina Arlickaitė. „Tai – jubiliejiniai metai, mums – jau 15! Šia proga viešai pažadėjau parodyti galingą programą. Šiandien kartoju – mes ją padarėme“, – džiaugėsi ji.
„Scanoramos“ atidarymo šventėje tradiciškai žodį tarė ir Kultūros ministrė Liana Rokytė-Jonsson. Ministrė džiaugėsi festivalio repertuaro gausa, įvairiais kartas apjungiančiais režisieriais, tarp kurių – vardą užsitarnauti spėję kino grandai, ir jaunosios kartos kūrėjai.
Šiemet dauguma festivayje rodomų juostų jau spėjo sulaukti įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose, pelnė „Auksinės palmės šakelės“, Berlyno „Auksinio lokio“, Kanų festivalio apdovanojimus.
Kone pusė „Scanorama“ repertuaro sudaro moterų kūrėjų autoriniai darbai, didelis dėmesys skiriamas debiutiniams arba antriesiems režisierių filmams.
Tarp ryškiausių šių metų programos juostų – grandų Luchino Visconti ir Michaelio Hanekes retrospektyvos, taip pat naujausi M.Henekes ir Sergejaus Loznicos darbai.
Atskiro dėmesio šiųmetėje programoje sulaukė net keturios trumpametražio kino programos, lietuviškos juostos, tarp kurių – ir Būsenos ir portretai (1990-2005): Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių filmų retrospektyva, aktoriaus Regimanto Adomaičio 80-mečio proga rodomas legendinis 1968-ųjų filmas „Suaugusių žmonių žaidimai“.
Čia žiūrovams bus parodytas ir pirmasis garsinis lėlinis Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ (1938), netrūks naktinių seansų.
Po „Scanoramos“ atidarymo kviestiniai vakaro svečiai pratęsti linksmybių išriedėjo į kultūros barą „Kablys“. Ir išriedėjo ne šiaip sau – lauke jų laukė specialus, festivalio logotipais pažymėtas troleibusas.
Europos šalių kino forumas didžiuosiuose šalies miestuose kino teatrus užguls artimiausias porą savaičių. Festivalis tęsis iki lapkričio 26 dienos.
Daugiau festivalio atidarymo akimirkų – nuotraukų galerijoje:
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 „Scanoramos“ filmų, kurių vertėtų nepraleisti
