Jaukias vestuves Kamilė Kielaitė-Sienkevič ir Bogdanas Sienkievičius atšoko rugsėjo 17-ąją Vilniuje. Tada jaunavedžiai šypsodamiesi pasakojo, kad vos prieš porą metų nė nebūtų pagalvoję, jog gyvenimas juos sujungs į šeimą. Tačiau sujungė, ir dabar pora spinduliuoja laimę.
Kone iškart po vestuvių Kamilė ir Bogdanas leidosi į kelionę – išvyko kopinėti medų Italijoje. Svečioje šalyje pora praleido bene dvi savaites, o grįžę į Vilnių savo kelionės pasakojimu dalijasi ir su Žmonės.lt skaitytojais.
Į Italiją Kamilė ir Bogdanas išvyko rugsėjo pabaigoje. Vilnių tada jau buvo apgaubęs ruduo, o svečioje šalyje pasitiko vasariški orai. „Buvo keista, kad Lietuvoje oro uoste sėdėjome su paltais, o tik išlipus iš lėktuvo Milane pasijuto alinantis karštis. Tuo metu buvo mažiausiai +30 šilumos“, – pasakoja K.Kielaitė-Sienkevič.
Italiją pora pasirinko neatsitiktinai: „Taip išėjo, kad tuo metu turėjau padirbėti Italijoje. Su vyru pagalvojome, kodėl gi nesuderinus visko: pradžioje padirbti, vėliau – paatostogauti. Dirbau netoli Florencijos, žemėlapyje pamačiau mažą salelę. Kai ten vykome, nelabai įsivaizdavau, kaip viskas atrodys, o detalėmis nebuvo laiko rūpintis, tačiau pasirinkimas buvo nuostabus.“
Savo nuotykius pora pradėjo Toskanos kalnuose. „Kelias iki mūsų gyvenamosios vietos buvo labai vingiuotas ir painus, tačiau pasiektas kelionės tikslas pranoko mūsų lūkesčius. Atsivėrė nuostabūs Toskanos peizažai. Ten praleidome tris nuostabias dienas. Aplankėme vietinius miestelius, paragavome itališko maisto, kuris, mūsų nuomone, nebuvo toks skanus, kokio tikėjomės“, – šypsosi Kamilė.
Aplink Elbos salą
Vėliau jaunavedžiai išvyko į Elbos salą: „Pajudėjus link mūsų viešbučio vietos, atsivėrė dar gražesni Italijos vaizdai. Salos grožis pernoko mūsų lūkesčius. Kartais atrodo, kad patekai į tikrą rojaus kampelį. Viešbutis, kuriame apsistojome, priminė renesanso laikų architektūrą. Visa rezidencija atrodė kaip pilis. Jau kitą dieną keliavome į kalnus.“
Kamilė ir Bogdanas nusprendė pasiekti patį aukščiausią Elbos salos tašką – kalno viršūnę. „Vietovėje, pavadinimu Monte Capanne, buvo keltas, kuris pakelia į aukščiausią Elbos salos tašką. Yra galimybė eiti ir pėsčiomis. Savarankiškai kylančius viršun matėme ne vieną, tačiau 2 valandos mums pasirodė per ilga kelionė“, – sakė K.Kielaitė-Sienkevič.
Viešnagės Elbos saloje metu jaunavedžiams pakako laiko išmaišyti ją skersai-išilgai: „Apkeliavome beveik visą salą. Visos vietovės vieną už kitą gražesnės, gyventojai labai paslaugūs ir malonūs, ko deja negalėtume pasakyti apie Florencijos gyventojus. Visgi yra skirtumas, kai gyveni rojaus kampelyje ir dideliame mieste. Elboje yra labai daug paplūdimių. Kai kuriuose akmenys, kai kuriuose smėlis. Turint savo transportą galima pamatyti tikrai daug. Kadangi į salą nuvykome ne tik ilsėtis, bet ir keliauti, savo viešbučio privalumais nespėjome pasinaudoti.“
Tiesa, norintiems nukeliauti į Elbos salą, Kamilė skuba duoti patarimą: „Jei planuojate išsinuomoti automobilį, padarykite tai iš anksto internetu. Norint jį išsinuomoti vietoje, Florencijoje, kainos yra labai didelės. Tačiau yra galimybė keliauti viešuoju transportu. Infrastruktūra Italijoje yra puiki, tad persikėlę keltu į Elbos salą suradome vietinį automobilių nuomos punktą. Sutikome malonią garbaus amžiaus moteriškę, kuri kalbėjo tik itališkai, tačiau tai nesutrukdė mums išsinuomoti puikų automobilį.“
Pati ji sako, kad Elbos sala paliko neišdildomą įspūdį. Gamta – kerinčio grožio, lepino orai. „Visas penkias dienas mus lepimo itališka saulė. Mūsų manymu, tai yra pats geriausias laikas čia atvykti atostogauti. Temperatūra siekia 25-28 šilumos, komfortabilu ir keliauti, ir jūroje maudytis. Jūros vanduo šiltas ir sūrus, todėl mokėti plaukti nebūtina. Matėme labai daug laukinės gyvūnijos. Matosi, kad gyvūnai nebijo žmonių, kadangi būnant vandenyje negalima atsiginti žuvyčių draugijos“, – šypsosi.
Atgal į Milaną
Po penkių Elbos saloje praleistų dienų, Kamilė ir Bogdanas vėlei keliavo į Milaną. Tiesa, ten jaunavedžius pasitiko su nesklandumais.
„Į vietą, kurioje apsistojome, atvykome labai vėlai. Pirmą naktį teko miegoti ne savo apartamentuose, nes įvyko rezervacijos klaida. Kambarys buvo labai keistas – su lova, kuri buvo iškelta beveik į 1,5 metro aukštį. Bandėme gauti kitą numerį, tačiau savininko nebuvo, tad teko pasitenkinti ekstremaliomis sąlygomis. Kitą rytą atvykus savininkui visos problemos buvo išspręstos“, – šypsosi atlikėja.
Laisvą laiką svečiame mieste jaunavedžiai leido jį tyrinėdami: „Kadangi teko pagyventi Londone, tai visus megapolius lyginame su juo. Jeigu reiktų rinktis, tai Milanas tikrai jaukesnis. Labai jaukios lauko kavinukės ir restoranai, žinoma, įspūdinga miesto architektūra. Vakarienės ėjome į restoraną „La Rinascente“, kuris įsikūręs pačiame centre, su nuostabiu vaizdu į katedrą. Puikus aptarnavimas ir pagaliau skanus itališkas maistas bei itališkas vynas. Prisipažinsime, kad vyno ragauti buvo neįprasta, nes mes abu su vyru esame abstinentai, tačiau skanus itališkas vynas buvo vertas išimties.“
Ir nebūtų Kamilė bei Bogdanas lig pat šaknų muzikantai, jei išgirsti muzikos garsai gatvėje nepadiktuotų, kur eiti toliau...
„Išėję iš restorano sustojome paklausyti vietinio gatvės muzikanto. Beklausant kilo idėja paklausti, gal jis norėtų kartu paimprovizuoti. Pasigirdus pirmiems akordams susirinko nemažai klausytojų. Tuo metu gimė naujas kūrinys. Yra minčių susirasti tą patį muzikantą ir įrašyti dainą. Taigi Milanas paliko labai daug neišdildomų įspūdžių“, – šypsosi K.Kielaitė-Sienkevič.
Bendraudama su Žmonės.lt K.Kielaitė-Sienkevič ji tikina, kad ši kelionė buvo kone įsimintiniausia iš visų patirtų: „Ačiū Dievui, viskas pavyko tobulai. Mes tikrai pabuvome rojaus kampelyje, niekad nepamiršiu šios kelionės. Žinoma, nes tai buvo mūsų medaus mėnuo.“
Ir vestuvės, anot jos, buvo svarbiausias ir teisingiausias kada nors jos žengtas žingsnis: „Būti žmona – tikrai geras jausmas, nors prisipažinsiu: bijojau šio žingsnio. Neabejojau savo vyru, nes jis nuostabus, bet jaudinausi, nes žingsnis – visam gyvenimui. Esu tikinti, taigi nesivadovauju mintimi, kad „jei nepavyks, išsiskirsime“. Galiu pasakyti, kad jausmas po vestuvių – nuostabus. Viskas nurimo, esame laimingi ir labai ramūs. Vyras labai pasikeitė. Man atrodo, visiems verta vesti tam, kad taptų tikrais vyrais. Atrodo, viskas kaip ir anksčiau, bet tuo pačiu ir kitaip. Ramybė man atrodo svarbiausias dalykas gyvenime, ir dabar mes ramūs.“