– Ingrida, atostogavote Kanarų salose. Tai buvo spontaniška ar ilgai planuota kelionė?
– Spontaniškai kelionės nesuplanuosi. Kai tokie orai Lietuvoje, kur nors kitur turbūt nevažiuotumėme. Kelionę įsigijome iš anksto, buvo nupirkti kelionių bilietai, užsakytas viešbutis, todėl nebuvo kur dėtis, reikėjo skristi (juokiasi). Ir tikrai nesigailėjau. Į Kanarus žiemą žmonės važiuoja dėl gero oro, skanaus maisto, peno akims – tai yra magiška vieta su nuostabia aura.
Prieš 4 metus su šeima kurį laiką gyvenome Kanaruose. Labai norėjau vėl aplankyti visas mūsų mėgstamiausias vietas – restoranus, kavines. Šios salos mums lyg Klaipėda, jau viskas pažįstama, dėl to šį kartą pasirinkome saugų variantą. Tikėjausi, kad ir Marija atsigaus po mokslų, pasimaudys vandenyne, skaniai pavalgys, pamatys gražias vietas.
– Vasara kiekvienam atlikėjui yra labai įtemptas metas. Ar nebuvo sunku atitrūkti nuo darbo?
– Darbus palikti buvo sunkoka, bet viską susiplanavome iš anksto, todėl niekas negriuvo, koncertai vyko. Aš žinau, kad dirbant ir pamirštant save, paskui tenka labai gailėtis. Save išbarstome, emocinė būsena būna sunkesnė, pavargstame, todėl geriau daryti trumpą nei ilgą priverstinę pertrauką. Tikrai nesigailiu, kad leidžiu sau paatostogauti, taip dariau, darau ir darysiu (šypsosi).
Atostogų akimirkos – galerijoje:
– Ši vasara Lietuvoje kaip niekada karšta, o daugelis į šiltus kraštus vyksta tik dėl nuolat šviečiančios saulės ir šilumos. Kodėl nusprendėte keliauti į Kanarų salas būtent dabar?
– Vasara ilga, mes planuojame daug koncertų pajūryje, todėl tikrai bus progų paatostogauti ir Lietuvoje. Koncertai dar nebuvo įsibėgėję, po Joninių prasideda visas bumas, todėl nusprendėme pailsėti užsienyje.
– Kas kelionės metu jus labiausia nustebino, ką aplankėte?
– Labai įspūdingas Masca tarpeklis šiaurės vakaruose, aukštai kalnuose, besitęsiantis iki vandenyno. Ten yra nedidelis, uolų apsuptas miestelis. Atrodo, kad visos negandos, karai, politinės jėgos, ligos lieka tų kalnų, apima ramybė. Ir ten gyvena labai laimingi žmonės, auginantys karves, avis, turi savo mokyklą, daktarą, ir jiems nereikia kontakto su išoriniu pasauliu. Tai mane labai žavi.
Taip pat aplankėme Teidės ugnikalnį, kuriame, atvirkščiai, viskas kvepia mirtimi, ją nešančia jėga. Kai aplinkui matai, kiek daug lavos ir nei floros, nei faunos, tai išties stebina.
Prieš kelerius metus esame buvę Anagos miškuose, bet tada jie tokio didelio įspūdžio nebuvo padarę. Dabar aplankėme unikalias, daug metų žmonių nepaliestas, saugomas vietas. Jose vėsu, dažnai lyja. Dėl šių nepalankių orų net peršalau, tačiau tikrai nesigailiu.
Ir nors atrodo, kad šiose vietose buvau jau milijoną kartų, sugrįžus vėl užgniaužia kvapą, o vaizdai užburia. Žinoma, kelionės metu spėjome pagulėti ir prie jūros, atsipalaiduoti. Nesame iš tų, kurie gali visą savaitę gulėti pliaže, mes geriau kur nors nuvykstame. O Kanaruose labai patogus susisiekimas, galima išsinuomoti mašiną ir keliauti po visą salą nevaržomai.
– Ar kelionės metu neteko susidurti su netikėtumais?
– Mano dukra skrisdama į Kanarus pametė telefoną, tai jai buvo tikros atostogos be ryšio. Kartais labai gerai net ir priverstinai pailsėti (juokiasi). Taip pat dingo vienas mano lagaminas, todėl kelionės metu buvau be pusės savo daiktų.
Tačiau jį jau šiuo metu rado ir sakė, kad grąžins. Nors nesitikėjome, Kanarai mus pasitiko su vėsia gaiva. Aš niekada neimdavau šiltesnių megztinių ar striukių. Tačiau dabar Lietuvoje taip pat karšta, todėl apie šiltus drabužius net nepagalvojome.
– Galbūt iš kelionės parsivežėte kokių nors ypatingų suvenyrų?
– Aš ten tiek kartų buvau, kad jau viską turiu (juokiasi). Ir papuošalų iš lavos, ir kremų, ir prieskonių. Todėl atostogavome ramiai, nereikėjo bėgioti po suvenyrų kioskus. Tėvai bei draugai jau apdovanoti tomis dovanomis.
– Papasakokite apie vietinius Kanarų salos gyventojus. Ar teko įsilieti į pietietiškos kultūros sūkurį?
– Žinoma, mes turime ten draugų, daug ką pažįstame. Ten niekas nesikeičia, visi žmonės dirba toje pačioje vietoje ir yra laimingi, nes mato saulę, jūrą, jiems nekyla depresija, nekankina smulkmenos. Tokia ramybė ir tave įtraukia, stebina pusiausvyra, nepajudinamu stabilumu. Žmonės visada šypsosi, yra draugiški, mielai padeda, pataria.
– Dažnai turistams neatsiejama kelionių dalimi tampa vakarėliai. Ar teko juose lankytis?
– Kanaruose gyvena vyro draugas su žmona, buvome susitikę su jais, labai smagiai pavakarieniavome, pabendravome. Kanarai nėra ta vieta, kurioje vyktų daug vakarėlių, moterys nesipuošia aukštakulniais. Kiekvieną rytą bėgiodavau savo mėgstamu paplūdimiu, vakarais skaniai pavakarieniaudavome, pasimėgaudavome saulėlydžiu. Nesame vakarėlių žmonės, o jei norėtumėme pasilinksminti, vyktumėme kur nors kitur, nes Kanarai – šeimos atostogoms skirta vieta.
– Kelionės metu ne tik poilsiavote, bet ir sportavote. Kas per atostogas padeda neprarasti motyvacijos?
– Man tikrai nereikia savęs versti, o ir vyrą kartais užkrečiu noru pabėgioti. Kanaruose yra labai graži trasa, besidriekianti apie 7 kilometrus. Bėgant takeliu matai jūrą, uolas, sodus, bananų plantacijas. Kai gyvenau čia prieš 7 metus, bėgiodavau laukiniu takeliu, o dabar valdžia nusprendė viską sutvarkyti. Jei nenorėdavome bėgti, kartu su šeima eidavome tuo taku pasivaikščioti.
Visada stengiausi sveikai maitintis, mitybos principai man jau yra žinomi, savo kailiu esu išbandžiusi ir įvairius eksperimentus – nevalgiau mėsos, bandžiau atsisakyti pieno produktų. Viską esu išgyvenusi, atsirinkusi mitybos principus, kurie man yra veiksmingi. Dėl to ir savo tinklaraštyje dalinuosi tai, kas man tinka. Būdama kelionėje tikrai neužsuku į greito maisto restoranus. Kanaruose taip pat nevalgiau mėsos, nes ten buvo tiek daug jūros gėrybių, norėjosi gauti kitokių vitaminų. Pas ūkininkus pirkome daug šviežių produktų, ragavome kaktusų vaisių.
Keliaudama nedarau drastiškų sprendimų, nes paskui labai sunku grįžti į vėžes. Man nesunku laikytis įprasto režimo – prabėgti kilometrus, padaryti pratimus. Kitiems laimė apima, kai suvalgo picą, makaronus ir kepsnį atostogų metu, o man geriau suvalgyti salotų porciją per pietus, o vakare kalmarą ar žuvies. Toks maistas labai skanus ir neįsivaizduoju, kaip gali būti kitaip. Žinoma, jei labai norisi, pasivagiu iš vyro ar dukrytės lėkštės bulvių, kad neišalkčiau ir nenorėčiau užsisakyti visos porcijos (juokiasi). Tačiau tikrai neprimetu niekam savo maisto raciono, jei šeima nori pasmaližiauti, nedraudžiu.
– Kokį įspūdį kelionė paliko jūsų artimiesiems?
– Buvo gana sunki kelionė, nes skridome su persėdimais, reikėjo praleisti nemažai laiko oro uostuose. Ir nors Lietuvoje labai šilta, buvo gaila, kad jau baigėsi atostogos. Norėjosi dar kelių dienų. Bet gal ir gerai, kad kelionė baigėsi, nes jau laukiame kitų atostogų.