Tarptautinis kino festivalis per du dešimtmečius išaugo taip, kad drąsiai gali vadintis vienu didžiausių ir svarbiausių kultūrinių renginių Lietuvoje – kino teatruose kasmet tuo metu verda atskiras gyvenimas. Ką ten – patys teatrai funkcionuoja kone kaip atskiri miesteliai, kuriuose kinomanai praleidžia ištisas dienas, nuo ryto iki vakaro varvindami akis į didžiuosius ekranus.
Kartais net juokaujama, kad dėl „Kino pavasario“ ištikimiausi festivalio gerbėjai pasiima bent savaitę ar dvi atostogų – kitaip suspėti pamatyti geriausius metų filmus tiesiog neužtektų laiko.
O žiūrėti yra ką – programoje šiemet pristatomi 112 pilno metro ir 56 trumpametražių filmų, išvis net 12 lietuviškų juostų. Kaip ir kasmet organizatoriai dėmesį skiria ir stipriems debiutams, ir jau pripažinimą spėjusių pelnyti meistrų darbams.
Ir nors oficialiai „Kino pavasaris“ duris atvers kovo 15-ąją, diena anksčiau, trečiadienio vakarą, sostinės kino centre „Vingis“ buvo nutiestas raudonas kilimas. Juo žengė šimtai garbių svečių, tarp kurių – būrys žinomų kultūros, meno, pramogų, verslo, sporto, politikos atstovų – visus juos suvienijo kinas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ant „Kino pavasario“ raudono kilimo – šimtai puošnių ir kiną mylinčių svečių
Kad kinas vienija, abejoti netenka jau daugybę metų – per 23 „Kino pavasario“ sezonus kino mylėtojų šalyje tik daugėja, o ir festivalio siūlomas repertuaras tampa vis spalvingesnis.
Spalvingos ir pačios asmenybės – istoriją apie vieną tokių žiūrovai galėjo išvysti ir trečiadienio vakarą, čia atidarymo filmui buvo pasirinkta juosta apie lietuviškų šaknų turinčią Švedijos reperę Silvaną Imam. Jos vardu – „Silvana“ – buvo pavadintas ir pats filmas.
„Tai unikali asmenybė, kuri gali aplinkinius įkvėpti kovoti ir tikėti tuo, ką darai“, – dar anksčiau pristatydamas filmo pagrindinę veikėją sakė „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška. Šį trijų moterų režisierių – Mikos Gustafson, Olivios Kastebring ir Christinos Tsiobanelis – kurtą darbą jis vadina vienu iš savo favoritų.
Dokumentinė juosta apie geriausia 2016-ųjų Švedijos atlikėja išrinktą S.Imam pasakoja apie jos kelią į didžiąją sceną, apie pirmus žingsnius į šlovę ir siautulingą asmeninį gyvenimą, kuriame netrūksta nei skambių dainų, nei intymių akimirkų.
Pamatyti pagrindinę filmo heroję festivalio svečiai galėjo ir gyvai – ji buvo pakviesta į atidarymo vakarą, kur susirinkusiems tarė keletą žodžių. O juos ištarė... žemaitiškai.
S.Imam lietuviškai kalba nuo vaikystės, o senelių namus Plungėje atsimena su nostalgija. Ir nors dabar jai dažniau tenka bendrauti anglų ir švedų kalbomis, gimtosios lietuvių ji taip pat nepamiršo.
Šventinio vakaro vedėju tapusio Ryčio Zemkausko paklausta, kokį įspūdį jai paliko apie ją kurta juosta, ši žemaitiška tarme tarė: „Filmas patiko, geras. Rekomenduoju.“
Salėje susirinkusius prajuokino Silvanos reakcija į R.Zemkausko komentarą, kad ji esą žymiausia Švedijos maištininkė. Tačiau pati Silvana tik su šypsena veide nusistebėjo. „Man anaiptol nepatinka provokuoti“, – sakė.
Svečius sveikinęs R.Zemkauskas įsitikinęs – „Kino pavasario“ su maloniu jauduliu laukia ne tik festivalio lankytojai, bet ir jo organizatoriai – kino teatrų lankytojų verdiktas labai svarbus visai komandai.
Tą pripažino ir festivalio siela, jo idėjinė vadė, direktorė Vida Ramaškienė. Jos teigimu, per 23-ejus festivalio metus ekranuose rodyti filmai pakeitė ir padarė įtaką ne vieno žiūrovo gyvenime – vienus esą privertė pasikeisti, kitus įkvėpė išskirtinei veiklai, išskirtiniam darbui.
„Šiemet kūrėjai filmus pristato norėdami pateikti drąsią tiesą. Kai kurie programos filmai bus ne itin patogūs, juose bus kalbama apie mūsų santykius su artimaisiais, su šeima. Tą atskleidžia ir filmų pavadinimai – „Baugi mama“, „Sūnaus globa“, „Tokia šeima“.
Kviesdama žiūrėti filmus norėčiau palinkėti, kad filmų kūrėjai, jų herojai, surastų kelią į jūsų širdis ir darytų jus geresniais – tokia kino priedermė“, – scenoje kalbėjo V.Ramaškienė.
Sveikinimo žodį čia vaizdo įraše tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasveikinusi kasmet festivalio nepraleidžiančius kino mylėtojus ji sakė: „Festivalio lankytojų laukia nepaprasta dovana – įkvėpimas, kuriuo dalijasi kūrėjai. Įkvėpimas reaguoti ir suprasti. Svarbiausia – būti neabejingiems.“
Svečius pasveikino ir „Kino pavasario“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška. Šis festivalis jam – jau 17-asis, tačiau, kaip pats sako, kasmet ruošiantis šiai kino šventei pilve tebeskraido tie patys sparnais plazdenantys drugeliai.
„Didelė šventė matyti jus. Tas jausmas, kad jau tai jau prasideda – ypatingas, – linksmai kalbėjo A.Ramaška. – Kai mus žiūri 100 tūkst. išsilavinusių piliečių, mūsų pareiga – kinu rodyti teisingą pavyzdį.“
Žodį tarė ir festivalio rėmėjo, „Ergo“ draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas, jau 6-erius metus su festivaliu bendradarbiaujantis Kęstutis Bagdonavičius. Festivalio“ žiūrovus jis vadino „teisingo kino mylėtojais“. „Svarbiausia, kad „Kino pavasario“ augimas – tvarus. Kino ir meno puoselėjimas – tai tos vertybės, kurios mums svarbios“.
Atidarymo renginyje tylos minute buvo pagerbti šviesaus atminimo pasaulio kino kūrėjai, tuo metu ekrane buvo rodomi jau Anapil išėjusių režisierių, aktorių, prodiuserių, operatorių veidai. Tarp jų buvo galima išvysti ir Dalių Mertiną, Audrių Kemežį, Algirdą Dausą ir daugelį kitų.
Svečiams čia po kelis kūrinius atliko duetas „Sielos ūsai“, taip pat – atlikėja Gabija Lokytė.
R.Zemkauskas pristatė ir pretendentus į Geriausių kino aktorių rinkimus. Tarp jų – moterų aktorių Airidos Gintautaitės (už filmą „Kvėpavimas į marmurą“), Severijos Janušauskaitės („Nepalaidotas“) ir Eglės Mikulionytės („Stebuklas“). Tarp vyrų – Mantas Jančiauskas (už filmą „Šerkšnas“), Valentinas Novopolskis („Gyvatė“), Sigitas Šidlauskas („Kvėpavimas į marmurą“). Išrinkti savo favoritus žiūrovai gali balsuodami.
Kovo 15-ąją prasidėsiantis „Kino pavasaris“ žiūrovams per porą savaičių pristatys ir daugiau dėmesio vertų filmų. Iki kovo 29-osios vyksiantis renginys šiemet džiugins ne tik didžiųjų šalies miestų kino mylėtojus, programa bus pristatyta ir Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose, Varėnoje.
Be išskirtinių filmų, žiūrovai galės dalyvauti ir specialiuose renginiuose, o režisieriai tarpusavyje varžysis konkursinėje programoje „Europos debiutų konkursas“. Šiemet pirmą kartą į Lietuvą atvyks prestižinės pasaulio kino kritikų federacijos atstovai, jie įteiks apdovanojimą vienam iš Baltijos šalių režisierių.
