Vos susisiekus su Kristina, iš jos balso buvo galima išgirsti ne baimę ir nerimą dėl neseniai užklupusios melanomos, o pozityvumą ir viltį. „Tikiu, kad viskas bus gerai“, – net neabejodama su 15min kalbėjo moteris. Praėjusiais metais išgirdusi, kad serga trečios stadijos vėžiu, K.Brazauskienė sakė iš pradžių sunerimusi, tačiau neišsigandusi.
„Viską buvau patyrusi prieš kelis metus, kai teko slaugyti vėžiu sergantį vyrą. Ant jo kojos taip pat buvo melanoma, tačiau sėkmingai išoperavus, atsirado kitos ligos“, – sakė K.Brazauskienė.
Keistą apgamą ant nugaros, kuris signalizavo apie prasidėjusią Kristinos ligą, pastebėjo jos draugė atostogų Turkijoje metu. Susirūpinusi dėl pakitusios pigmentinės dėmės, buvusio prezidento žmona sakė daugiau nebesideginusi ir vos grįžusi į Lietuvą nuskubėjusi pas gydytojus.
„Gydytojai man išoperavo vieną limfmazgį, apsidrausdami nusprendė pašalinti ir kitus. Tačiau pamenu, kad vienai pažįstamai, kai išoperavo visus limfmazgius, jos ranka labai ištino. Ją turėjo parišti, buvo labai nesmagu, trukdė vairuoti. Prisimindama ją, sakiau, kad operacijos nedarysiu“, – apie priežastį, kodėl atsisakė operacijos, pasakojo K.Brazauskienė.
Ir nors daktarai ją nuramino, sakė, kad šiuolaikinės technologijos – toli pažengusios, Kristina nenorėjo, kaip pati sako, dar metus būti priklausoma nuo adatos.
„Tuomet kas dvi savaites reikėtų įsileisti ampules. Vienos kaina – 4000 eurų. Per mėnesį reikia tokių dviejų, todėl kainuotų net 8000 eurų, o šių vaistų nekompensuoja“, – sakė Kristina.
Ir nors daktarai tikino, kad vaistų jos ligai išgydyti yra, duoti jų niekas nesiruošė: „Negali, nereikia. Aš klausiau daktarų, kiek man laiko liko gyventi, juk nenoriu sėdėti ant adatos metus. Tačiau jie sakė negalintys nieko pasakyti.“
Kristina tikino, kad dabar nebeklausia gydytojų patarimo, o pati stengiasi susirasti reikiamą informaciją internete, stebi savo sveikatą. Baisiausia, anot K.Brazauskienės, jei liga persimes į kaulus. Tokiu atveju specialistai prognozuoja gyvenimu džiaugtis 6 mėnesius.
„O šiaip mano imuninė sistema pakankamai stipri, tikiu, kad gyvensiu iki 100 metų. Maitinuosi normaliai, žinoma, šiek tiek pakeičiau mitybą, nevalgau mėsos. Iš ryto atsikėlusi dabar pasidarau uogų ar vaisių kokteilį, tai labai geras ir veiksmingas įprotis, padėjęs man numesti net 10 kilogramų nebadaujant“, – apie pasikeitusią dienos rutiną kalbėjo Kristina.
Moteris pasakojo, kad artimieji, sužinoję apie jos ligą, suskubo pagelbėti. Vienas pažįstamas atvežė piniabūdį, dar kitaip vadinamą žemės taukais, kurie padeda panaikinti vėžines ląsteles. Gydytojo Kazio Bobelio žentas ir duktė taip pat neliko abejingi, iš Amerikos atsiuntė informaciją apie onkologinę ligą ir ją nugalėti padedančius vaistus.
„Jei būčiau tiek daug žinojusi, galbūt dar ir mano vyras būtų gyvas, – svarstė Kristina. – Buvau jam radusi „abirateroną“, vaistą, kuris žudydamas vėžines ląsteles, nekenkia kitoms. Ieškojome jo Amerikoje, tačiau negalėjome gauti, nes vaistas dar buvo dar bandymo stadijoje.“
Kristina pasakojo, kad norint gauti šių vaistų, tą kartą reikėjo nuvykti pas gydytojus į San Franciską ir išsitirti. Šeimai pavyko gauti siuntimą, tačiau Algirdas Brazauskas vykti atsisakė, jautėsi labai silpnai.
„Vėliau lankėmės ir Izraelyje, „Hadassah“ klinikoje. Prancūzas profesorius konstatavo, kad Algirdas patenka į 10 procentų, kuriems chemoterapija naikina imuninę sistemą ir nepadeda. Jam buvo duota labai stipri dozė, tačiau neslinko plaukai, o gydymas nepadėjo“, – prisiminė K.Brazauskienė.
Kartais vaistų paieškos savo artimiausiam žmogui jai užtrukdavo net iki 4 val. ryto: „Kai atsikeldavo, jis man sakydavo: „Kriste, tik nesakyk apie vaistus daktarams, juoksis iš tavęs profesoriai“. Tačiau aš turėjau nuomonę, jei radau, tegul ir jie paskaito.“
Svarbiausia, jos nuomone – dalintis, bendrauti, kalbėti, nesigėdyti savo ligos. Anot Kristinos, ji nėra užkrečiama, atsiranda nuo streso, nervų. Būtent jis, moters manymu, ir lėmė jos vėžinių ląstelių komplikacijas.
„Pastaruosius metus labai daug pergyvenau“, – prisipažino K.Brazauskienė.
Ir nors nuo šios ligos visiškai pasveikti, anot Kristinos, neįmanoma, svarbu savimi rūpintis – kas tris mėnesius apsilankyti pas gydytojus, stebėti sveikatos pasikeitimą ir vengti saulės. Šiandien tai jai padaryti puikiai pavyksta.
„Anksčiau, kur tik nueidavau, reikėdavo saulės, vos tik apniukdavo, pykdavau. Dabar turiu daug laiko, nebereikia degintis, kankintis, tai yra didelis privalumas. Turiu daugiau laiko pasivaikščiojimui, daug keliauju.
Pamenu, kai atostogavau Nidoje, buvo karšta, švietė kaitri saulė, aš sėdėjau paplūdimyje ir girdėjau žmonių dejones dėl karščio. Staiga, kai apsiniaukė, atrodė lyg visiems jiems kažkas įdūrė. Žmonės pašoko, pradėjo klausinėti, kur saulė“, – juokėsi Kristina.
Šiandien ji pasakojo, kad stengiasi ne tik išvengti tiesioginės saulės spindulių, bet ir dėvėti drabužius, kurie 50 proc. juos sulaiko.
„Yra įvairių kelnių, marškinėlių, todėl nereikia tepti kremų nuo saulės kas 3 valandas. Sužinojau daugiau naujovių“, – 15min sakė pašnekovė.
Visgi pozityvumu trykštanti moteris pasakojo jau spėjusi sulaukti ir kritikos. Vos pasirodžius pirmiesiems straipsniams Kristina sakė pastebėjusi, kad žmonės ją peikia: „Lietuvoje vyrauja didžiulis pavydas vienas kitam, ko nėra kitose pasaulio šalyse. Kitur visi džiaugiasi vienas kito sėkme, nori pasiekti ką nors, o ne tulžimi spjaudosi. O lietuvių turbūt tokia prigimtis.“
Tačiau neigiami komentarai Kristinos neveikia. Ji pasakodama apie melanomą tikisi atkreipti visuomenės dėmesį, ypač susirūpinimą dar labai mažais vaikais, kuriems jau tenka iškęsti chemoterapiją ir klastingos ligos simptomus.
„Manau, kad jiems turėtų teikti pirmenybę, ieškoti vaistų, skanėstų, kurie gydo. Tai yra valstybės pareiga, nes pažanga pasaulyje yra didžiulė“, – sakė K.Brazauskienė.
