Tiek Donatas, tiek Greta – itin spalvingos, daug veikiančios asmenybės. Donatas visą gyvenimą užsiėmė kūryba, dar vaikystėje ėmė kurti drabužius ir aksesuarus, o laikui bėgant viskas peraugo į labai platų ir ekstravagantišką ne tik rūbų, bet ir dviračių kūrimo spektrą „indenai.lt“. Beje, jis itin domisi indėnų kultūra, kurios motyvus galima išvysti ir jo darbuose bei aprangoje.
Jo išrinktoji Greta Barkauskaitė – valtornistė, dirbanti Panevėžio pučiamųjų instrumentų ir muzikinio teatro simfoniniame orkestruose. Nuo paauglystės jai puikiai sekėsi ir priešais fotografo objektyvą. Tačiau pastaruoju metu Greta dažniau dirba už kadro – užsiima fotosesijų organizavimu neprofesionaliems modeliams. O vėl pozuoti prieš kameras stoja nebent su Donatu – pora modeliauja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Kaip sako Greta, jiedu su Donatu „draugauja pakankamai, kad jaustųsi tikri dėl santuokos“. Todėl nieko nelaukę, atradę vienas kitą ne tik santykiuose, bet ir bendroje veikloje, jie nutarė susituokti.
„Mes nuo pat bendravimo pradžios žvelgėme viens į kitą su didžiausia pagarba. Tas išliko ir atsiradus jausmams. Turbūt dėl bendro sutarimo apie santykius, žmogiškumą, vienas kito nesisavinimą ir dar begales panašumų, pajautėme, kad čia tas žmogus, su kuriuo norėsis šnekėtis, valgyti, miegoti, apsikabinti visą likusį gyvenimą“, – 15min pasakojo Greta Barkauskaitė.
Išskirtinės vestuvės
Kaip ir jie patys nuolat aplinkinius žavi savo išskirtinumu, taip ir poros vestuvės toli gražu nepriminė tradicinės šventės. Į santuokų rūmus pora sumanė kartu atriedėti didžiaračiais senoviniais dviračiais. Tiesa, Civilinės metrikacijos skyrius – tik tarpinė jų santuokos stotelė, Greta ir Donatas žada vėliau tuoktis ir bažnyčioje.
„Bažnyčią norime pasilikti tik sau, greičiausiai tai bus ne Vilniuje ir kai niekas nežinos. Donatas norėjo Veliuonoje esančioje bažnyčioje, kurią įkūrė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas – jam tai reikšminga vieta dėl Lietuvos istorijos. O aš norėjau Vilkijoje, kur mirė mano tėtis. Kadangi neišsirinkome, kur kelti šventę, nusprendėme palaukti, gal susigulės mintys dėl šio klausimo“, – kalbėjo nuotaka.
Ir nors atrodytų, kad antradienis nėra itin populiari data vestuvėms, ši pora jokių madų ir nesivaiko. Rugpjūčio 21-ąją pasirinko dėl jiems abiem svarbios progos.
„Mes negyvenam savaitės dienomis, todėl apie tai negalvojome. Šventė mums, o ne kada draugai galės“, – tikino Greta.
Vienareikšmiškai, tokių jaunųjų drabužių iki šiol niekas nėra regėjęs – Greta su Donatu liko ištikimi savo išskirtiniam stiliui ir vestuvių dieną.
Greta pasakojo, kad kartais sulaukia pastebėjimų, kad ji „sudonatėjo“, tačiau sako – juk visos poros anksčiau ar vėliau supanašėja, o ir ji pati visuomet mėgdavo rengtis ypač spalvotai, derinti stilius ir eksperimentuoti.
Pasak nuotakos, jų stilius yra ne tik drabužiai, o ir tam tikra psichologija, kuria jie teigia, kad kiekviena diena šventė, todėl reikia puoštis. Be to, kas gi daugiau džiugins aplinkinius, jeigu ne patys?
„Suknelę siuvausi pati. Nusipirkau korsetą, prie kurio pasiuvau spalvotą sijoną iš tiulio. Mėgstu siūti, o ir šiaip, nebūčiau siuvėjai nupasakojusi, kaip viskas turi atrodyti“, – šypsojosi Greta.
Donatas taip pat nepamiršo savo principų rinkdamasis kostiumą: „Manau, kad šiomis dienomis vis dažniau galima pamatyti ryškius ir spalvotus kostiumus tarp jaunikių. Pastebiu, kad vyrai Lietuvoje po truputį laisvėja ir nebijo ryškių spalvų. O Donato kostiumas, mano akimis, netgi paprasčiau atrodo lyginant su jo kasdiene apranga. Kas be ko, tai be galo elegantiška, ryšku ir nepaliks abejingų“, – žadėjo nuotaka.
Nors ir iš pradžių Greta ilgai dvejojo dėl pavardės, galiausiai nusprendė pasirinkti vyro pavardę. Apsimainiusi žiedais, ji tapo Dubauske. Tiesa, ir patys žiedai itin traukė akį – juos pora užsisakė „Lietyje“, iš baltiškų papuošalų juvelyro: „Žiedai yra dviejų metalų, su tamsiai mėlyna akute per vidurį ir baltų ženklais – saule, mėnuliu, žeme, keturiomis pasaulio pusėmis. Čia taip pat yra pavaizduotas mūsų asmeninis ženkliukas – cilindras.“
Draugams šventę kels vėliau
Kaip Greta ir sakė, vestuvės – šventė pirmiausia jiems, o ne kitiems, tad ir paminėti su artimiausiais jie žada vėliau. Ir čia nebus jokių puotų, vestuvių muzikantų ar tradicinių žaidimų. Bus taip, kaip jie jaučiasi geriausiai.
„Daug negalvojam, kažkurią dieną, matyt, draugams atskirai padarysime pikniką, kaip mums labiausiai ir patinka švęsti: gamtoje, su daug draugų, juoko, pokalbių ir maisto“, – šypsojosi ji.
O ir medaus mėnesio jie dar neplanavo – į kelionę leisis spontaniškai tada, kai turės laiko.
Kad jau jokių ateities planų nekuria, tai ir apie vaikų klausimą kol kas negalvoja. „Pradėję bendrauti stengėmės išsiaiškint kiek įmanoma daugiau savo nuomonių santykių ir šeimos klausimais, kad nekiltų ateityje nesutarimų. Mes abu vaikų norime, bet neplanuojame. Kaip bus, taip. Vaikas ne mums ir ne dėl mūsų, vaikas meilės kūrinys, žmogus, kuriam norėsim parodyti, kaip mes jaučiamės, koks pasaulis nuostabus“, – tikino G.Barauskaitė.
Susipažino pirkdama Donato dirbinį
Dar iki pažinties su Donatu, Greta, kaip ir kiekvienas vilnietis, jį buvo mačiusi gatvėje ir atkreipusi dėmesį – ir kaip gali nepastebėti tokios Vilniaus puošmenos.
„Trumpai tariant, aš jį žinojau iš gatvės tiesiog kaip įspūdingai atrodantį vyrą. Viskas. Bet vieną kartą netyčia pamačiau jį per televizorių ir iš ten sužinojau, kad jis daro odinius dirbinius, o man kaip tik tuo metu to reikėjo. Susiradau jo kontaktus ir užsisakiau prekę. Viskas tuo ir baigėsi, kol netyčia susirašėme feisbuke ir nuėjome papietauti“, – prisimena G.Barkauskaitė.
Tuomet jiedu ėmė kartu važinėtis dviračiais, vis dažniau susitikinėti, kol galiausiai kartu apsigyveno: „Kaip vėliau supratau, aš net pati nesuvokdama labai atkakliai jo siekiau, kol vieną dieną abu savęs paklausėm, kodėl vienas apie kitą nuolatos galvojame.“
Ir nors tradicijos bei mados nei vienam iš jųdviejų ne prie širdies, Donatas, kuris šiaip jau, pasak Gretos, yra tikras džentelmenas, savo mylimosios rankos tinkamai paprašė.
„Kai jau gyvenome kartu ir abu daug dirbome, dažnai namuose susitikdavome tik naktį. Vieną vakarą aš jau miegojau, o Donatas grįžo vėliau ir man tiesiog užmovė žiedą. Aš tuo metu pagalvojau, kad tai tiesiog dovana, tačiau pagal jo versiją – tai buvo piršlybos. Bet vėliau važiavom pas mano mamą, jis paprašė mano rankos ir ilgai negalvojusi ji mus palaimino“, – 15min pasakojo Greta Barkauskaitė.
