„Klipe pasirodyti sutikau spontaniškai! Dėmesys man patinka, tik jo neturi būti per daug. Vaidotas per Romą Zabarauską mane surado feisbuke ir pakvietė filmuotis. Keletą dienų pasvarsčiusi, sutikau. Man patiko idėja, kad klipe filmuosis tik tikri žmonės su tikromis istorijomis. Rezultatas man labai patiko – energija, pozityvumas ir skatinimas būti savimi liejasi per kraštus – to labai trūksta Lietuvoje šaltuoju sezonu“, – 15min kalbėjo Aušra Karklytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: „The ROOP“ vaizdo klipe „Hello“ – merginą mylinti Aušra, jogas ir laimingiausia višta Lietuvoje
Pasakodama savo gyvenimo istoriją, A.Karklytė teigė anksčiau vis sulaukdavusi klausimų, ar turi vaikiną. Vieną dieną galiausiai atsibodo ir ji prisipažino, kad turi merginą. Nors reakcijų, pasak Aušros, iš pradžių buvo visokių, tačiau dauguma jų – teigiamos ir palaikančios. Todėl ir santykiai su draugais beveik nepasikeitė, nes po truputį viskas tapo tiesiog savaime suprantama.
„Sulaukdavau nemažai tokių klausimų, nes heteroseksualumas yra visuotinai priimtina orientacija. Augau heteronormatyvioje aplinkoje, kur nuo pat mažumės mergaitėms formuojamas ateities modelis: šeima su vyru ir vaikais, o berniukams – tas pats modelis, tik su žmona. Aš pati tik vėlyvoje paauglystėje sužinojau, kad santykių modelis nebūtinai yra mergina ir vaikinas“, – sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: „The Roop“ klipe su višta nusifilmavęs Edvardas Stalionis: Vilnių į vienkiemį iškeitęs gyvūnų gelbėtojas
Pasak Aušros, iš pradžių buvo sunku save tokią priimti. Tačiau galiausiai ji suprato – savęs pakeisti negali, bet gali pakeisti savo ir kitų žmonių požiūrį į seksualinę orientaciją.
„Mano įsitikinimu, geriausias būdas griauti neigiamus stereotipus apie seksualinę orientaciją – kalbėti ir nebijoti viešumo. Žinau, kad labai daug žmonių vis dar vengia atsiskleisti, todėl viena iš priežasčių, kodėl aš esu šiame klipe, yra ir padrąsinimas kitiems – būti homoseksualiam nėra nieko blogo ar smerktino ir mano gyvenimas po klipo pasirodymo niekaip nepasikeitė. Aš ir likau aš, kokia ir buvau. Man sunkiausia girdėti ir žinoti, kad net ir šiandien, XXI amžiuje, Lietuvoje jaunuoliai renkasi savižudybę, patyrę patyčias mokykloje dėl seksualinės orientacijos. Tai yra siaubingas dalykas, kurį privaloma kaip įmanoma greičiau stabdyti, spręsti, imtis veiksmų“, – teigė Aušra.
Pati patyčių dėl orientacijos A.Karklytė sako nėra sulaukusi: „Tačiau anekdotai, juokai, pokštai ir įžeidinėjimai išsakomi apie LGBT bendruomenę mane žeidžia. Nepasakyčiau, kad daug jų girdžiu, galbūt mane supa gana tolerantiški žmonės, tačiau liaudyje to vis dar labai daug.“
Be to, Aušra savo istoriją papasakojo ir režisieriui Romui Zabarauskui, kuris visai neseniai parašė knygą apie seksualines mažumas „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. „Ten patekau irgi pakviesta per feisbuką. Dalyvavau, nes norėjosi būti Lietuvos LGBT istorijos dalimi ir pavyzdžiu dar neatsiskleidusiems žmonėms ar patiriantiems sunkumų artimoje aplinkoje dėl savo seksualinės orientacijos“, – šypsojosi A.Karklytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Knygą apie seksualines mažumas išleidęs Romas Zabarauskas: „Žmonės nebenori tylėti“
Nors kai kurie homoseksualai pripažįsta, kad kaskart susipažinti su naujais žmonėmis yra sunku, nes atsiskleidus, nežinai, kokių reakcijų sulauksi, Aušra sako dėl to visiškai nesukanti sau galvos – turi ilgametę draugę ir to nuo nieko neslepia.
„Visų pirma, aš prisistatydama pirmame sakinyje niekada neminiu savo seksualinės orientacijos, taip kaip dauguma žmonių nemini, kad yra kairiarankiai ar dešiniarankiai. Jeigu pokalbis pasisuka apie santykius, man nėra sunku pasakyti, kad turiu partnerę. Kaip žmonės reaguoja, reikėtų klausti jų. Kol kas dar niekas nemirė ir nenualpo, išgirdęs apie mano santykių kitoniškumą“, – juokėsi ji.
Visgi, Aušros manymu, Lietuvoje vis dar trūksta tolerancijos, todėl dalyvaudama įvairiuose projektuose ji stengiasi pakeisti pasenusį, neteisingą žmonių požiūrį.
„Kartais dalyvauju viename projekte „Gyvoji biblioteka“, jis skirtas stereotipams apie socialiai pažeidžiamas arba visuomenėje itin neigiamai vertinamas grupes mažinti, naikinti, tolerancijai skatinti. Žmogus, priklausantis prie tam tikros grupės, vadinamas „knyga“, o juo susidomėjęs – „skaitytojas“. O pats „skaitymas“ – pokalbis akis į akį, kai galima klausti tokių klausimų, kurie domina ir padeda geriau pažinti socialinę grupę per vieną asmenį.
TAIP PAT SKAITYKITE: „The Roop“ klipe „Hello“ sužibėjusios Sigitos istorija: dėstytojos įžeista numetė 56 kg svorio
Dalyvaujant šiame projekte labai dažnai tenka bendrauti su jaunais žmonėmis, moksleiviais, studentais. Jie tikrai turi daugiau tolerancijos, supratingumo ir lankstumo negu senoji karta. Ir čia mintyje turiu ne tik seksualinės orientacijos klausimą, bet ir daugelį kitų kontroversiškų temų Lietuvoje (feminizmas, ksenofobija, rasizmas). Manau, kad Lietuvoje situacija keičiasi ir ji gerėja, tačiau turime dar kur tobulėti. Lietuvoje visiškai nėra jokių įstatymų, kurie įteisintų vienalyčių porų santykius, jų bendrą turtą, bendrų vaikų saugumą ir gerovę“, – kalbėjo Aušra.
Nors dalis visuomenės iki šiol smerkia ir nepalaiko eitynių, tačiau Aušrai jos atrodo reikalingos – su LGBT bendruomene pirmą kartą išėjus į viešumą ji sako pasijutusi kaip niekada gerai. Todėl svarbu, kad ir kiti gautų šansą tą pajusti.
„Gal viešu prisipažinimu gali būti laikomas dalyvavimas pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje 2010 metais... Prieš 7 metus visuomenės požiūris buvo tikrai labai neigiamas ir netgi pasipriešinimas buvo milžiniškas. Tas išėjimas į gatvę, į viešumą buvo toks stiprus pareiškimas: „Mes gyvename šalia jūsų ir mes esame tokie pat žmonės kaip jūs“. Mane asmeniškai tuo metu buvo apėmęs labai geras jausmas, lyg būčiau įkvėpus pilnus plaučius oro, o iki tol kvėpavusi tik dalelyte plaučių. Gera prisiminti“, – 15min pasakojo Aušra Karklytė.
