„Jau jaučiamės senbuviai. Žinome, kas kaip vyksta, kada ko laukti, žinome, kada pasirodys karalienė, kada žirgai, kada popiečio arbatos laikas – geras šis jausmas“, – 15min pasakojo Inga.
Šiemet jai su vyru Dariumi teko ir kone gidais pabūti – dalyvauti lenktynėse jie prikalbino ir Londone gyvenančius šeimos draugus, pirmą kartą čia viešinčią Ingos bičiulę su dukra.
„Smagu, kad galėjome parodyti, kaip čia kas vyksta. Vis stebėjausi – kaip galima daugybę metų gyventi Anglijoje ir neatvykti į Askotą? Įkalbėjome būtinai dalyvauti“, – šyptelėjo ji.
Bilietus į prestižines lenktynes Budriai pirko likus vos kelioms savaitėms iki renginio pradžios. Šiemet, kaip sako, net svarstė nebevažiuoti, tačiau galiausiai nusprendė laikytis savo pačių susikurtų tradicijų.
Pasak Ingos, kai Askote jie lankėsi pirmą kartą – tuomet apie šį renginį Lietuvoje dar buvo mažai kalbama. Tačiau kasmet šventėje jie ėmė sutikti vis daugiau lietuvių, ne išimtis ir šie metai – prestižinėse lenktinėse šiemet tautiečių atvyko daugiau nei bet kada anksčiau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmą kartą Askoto žirgų lenktynėse dalyvavusi Asta Valentaitė: „Likau pastebėta“
„Gal ir mūsų pavyzdys įkvėpė, gal žmonės tapo drąsesni, smalsesni, ėmė labiau domėtis. Šiemet sutikome nemažai lietuvių. Žinoma, ne visuomet toje žmonių minioje ir pastebėsi savus, tačiau prie fotosienelės paprastai visuomet sutinkame atvykusių iš Lietuvos“, – 15min kalbėjo Inga.
Pašnekovė visus ragina bent kartą gyvenime nepagailėti apvalesnės sumos už bilietą ir apsilankyti neeiliniame renginyje. Esą net ir nebūnant dideliu žirgų sporto entuziastu, šios lenktynės palieka didžiulį įspūdį.
„Vien šioje aplinkoje pabūti – labai geras jausmas. O jei dar savo žirgą turi nusižiūrėjęs... Nors mes ir nesame dideli žinovai, ten veikti yra ką“, – pasakojo Inga.
Pačios žirgų lenktynės čia – ne vienintelė smagi pramoga. Tūkstančiai susirinkusių kasmet su nekantrumu laukia Jos Didenybės karalienės Elizabeth II pasirodymo – kasmet visi spėlioja, net lažinasi, kokios spalvos skrybėlę karalienė pasirinks, tai jau daugybę metų egzistuojančios tradicijos.
Dar vienas smagus šventės akcentas – linksmoji finalinė dalis, kuomet visi masiškai ima dainuoti karaokę. „Visuomet sakau, jog labai verta sulaukti šio iškilmingo momento. Ta dvasia – labai ypatinga: visi dainuoja, visi rankose mosuoja Didžiosios Britanijos vėliavomis, kelia taures, ragauja tradicinio punšo su agurkais ir apelsinais, sako tostus“, – sakė Inga.
Itin svarbus šventės akcentas – puošni damų apranga, o ypač – nuo 1711-ųjų puoselėjama tradicija galvas papuošti skrybėlėmis. Šio itin britiško aksesuaro reikalauja protokolas.
Jo tvarkingai laikėsi ir Budriai. Šventei Inga pasirinko dizainerės Evos Mankus kurtą, rožėmis dekoruotą suknelę, prie jos priderino ir originalų, gėlės žiedą atkartojantį galvos apdangalą.
„Gėlę man pagamino, tačiau aš pati ją prisimontavau. Šiemet per vėlai susizgribau, taip jau išėjo, kad į lenktynes vykti nusprendėme likus porai savaičių iki jų, todėl žiūrėjau, ką turiu savo spintoje“, – pasakojo ji.
Ir nors šiemet Inga tikino įvaizdžiui skyrusi mažiau dėmesio nei ankstesniais metais, ji sulaukė daugybės komplimentų. Originalią išvaizdą gyrė ir kiti lenktynių dalyviai, gražaus žodžio ji sulaukė ir iš kitų moterų.
„Norėjosi išsiskirti. Nors ir kukliau, tačiau būti matomai. Dėl išskirtinio galvos aksesuaro mane net praminė „Ms Rose“, suprask – ponia rožė. Daug kas norėjo kartu nusifotografuoti, sulaukiau dėmesio, – juokėsi ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmą kartą Askoto žirgų lenktynėse dalyvavusi Asta Valentaitė: „Likau pastebėta“
TAIP PAT SKAITYKITE: 15-ąsias vestuvių metines atšventę Inga ir Darius Budriai įsiamžino krištolinėje šeimos fotosesijoje
