Naktį iš rugsėjo 23-iosios į 24-ąją į pasaulį pradėjo belstis trečioji Maslobojevų atžala, kaip vėliau paaiškėjo, taip ilgai laukta mergaitė.
Du sūnus auginantys ir patirties turintys tėvai pripažįsta, kad jaudulio būta, todėl tiesiu taikymu išvyko į Santaros klinikas. Vis dėlto priėmimas nebuvo toks, kaip tikėtasi.
Visų pirma, kaip pasakoja Sergejus, naktį atvykę prie įstaigos signalizavimo būdu bandė atkreipti budinčių darbuotojų dėmesį, tačiau kurį laiką patekti į vidų nepavyko.
O net ir tada, kai į teritoriją patekti pavyko, automobiliu atvykusi pora kurį laiką blaškėsi nežinioje.
„Žmoną nuvežiau iki įėjimo, ten miegojo budėtoja, apsaugos darbuotojas ją pažadino. Kol ji išėjo... Na, kaip čia pasakius, ji tikrai visiškai neskubėjo.
Jai nebuvo svarbu ir situacija – gal žmogus jau gimdo, gal jau jis yra procese... Ji buvo visiškai atsipalaidavusi. „Nu, tai ko čia atvažiavote?“ Ta prasme, ko atvažiavome? Taigi, gimdyt. „Tai jūs čia nešaukit...“ – pokalbio detales prisiminė S.Maslobojevas.
Pasigedo žmogiškumo
Kol žmona stovėjo susiėmusi už pilvo ir kentė stiprius skausmus, Sergejus pasakojo toliau bendravęs su moterimi, kuri, kaip pats sako, didelio susidomėjimo nerodė.
O kol teko spręsti vieną klausimą, netrukus iškilo ir kita problema – apsaugos darbuotojai pareikalavo patraukti automobilį.
„Nors aikštelėje tuo metu jų buvo lygiai 0. Aš turiu traumą, esu su ramentais, tai paklausiau, ar man būtina dabar šlubuoti kitur. Jie man parodė į mokamą aikštelę“, – prisiminė Sergejus.
„Paklausiau, ar jie juokauja, negi man dabar šlubuoti. Na, bet ką, žmoną palikau prie durų ir, kad nekelčiau konflikto, nuvažiavau automobilį perstatyti.
Atšlubavau su ta viena koja, nešinas visais daiktais, o jie tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip grįžtu. Juk matė, kad su ramentais nešuosi daiktus... Žmogiškumo nulis“, – nusivylimo neslėpė S.Moslobojevas.
Pakalbėjusi su gydytoju pakeitė toną?
Netrukus pora jau galėjo įžengti į registratūrą, tačiau ir čia esą juos pasivijo nemalonūs žodžiai. „Nu, tai ko čia atvažiavote?“ – išgirstus žodžius prisimena Sergejus.
„Atsakiau, kad dėl gimdymo. O ji man atsako: „Prisidarot vaikų jauni, paskui panikuojate“, – sunkiai patikėdamas, kad darbuotojai sau leidžia išsakyti kiekvieną savo mintį, prisimena Sergejus.
Kadangi teko nubėgti iki automobilio, Airinė Maslobojeva liko viena su darbuotojais. Vėliau žmona vyrui pasakojusi, kad būtent tada buvo paprašyta duoti dokumentus. Ką turėjo, tą ir padavė.
„Žmona stovi susiėmusi už pilvo, o darbuotoja tik pastumia lapus atgal, sakydama: išimk iš įmautės. Jei tai būčiau matęs, šio reikalo būčiau neištvėręs. Negi ji pati negalėjo išimti? Maniškė jau buvo dantis iš skausmo sukandusi“, – tikino pašnekovas.
Vėliau, kaip įprasta, turėjo būti pamatuota temperatūra. Tačiau ir tai neapsiėjo be incidentų. Sergejus sako, kad žmona buvo priversta prisėsti, nors iš skausmo tai padaryti buvo labai sunku. Paklaususi, ar temperatūrą pasimatuoti būtų galima atsistojus, kaip sako Sergejus, jiedu išgirdo iki šiol tik nuostabą keliantį sakinį: „Kai darytis vaikus, neskauda, o dabar skauda?“
„Pasakykite man, kam skatinti konfliktą? Kam? Kodėl tu dirbi tokį darbą, jei nesugebi normaliai priimti žmonių, ypač tokiose jautriose situacijose?“ – emocingai klausė S.Maslobojevas.
Tiesa, nuotaika kiek pasikeitė, kai žmoną apžiūrėti atvykęs gydytojas pranešė, kad iki lemtingos akimirkos liko visai nedaug.
„Kai tik pasakė, kad kaklelis yra atsivėręs 8 cm, kad ji jau gimdymo procese, darbuotojos tonas iš karto pasikeitė. Ji pasidarė tokia miela, tokia paslaugi“, – atsiminė S.Maslobojevas.
Istorija sulaukė palaikymo
Ir nors tai turėjo būti viena gražiausių šeimos dienų gyvenime, neapsakomą laimę temdė išties labai nemalonūs prisiminimai. Taip po kelių dienų savo apmaudą Sergejus išreiškė ir instagrame.
Kovotojo karjerą akylai stebintys galėjo pripažinti, kad tokio pikto ir nusivylusio gal net ir nėra matę. O emocingas pasakojimas neliko nepastebėtas – Sergejus sulaukė nemažai laiškų, tarp kurių – ir beveik identiškos istorijos.
Žinoma, pasitaiko visko, sako Sergejus, vis dėlto šią istoriją jis viešina tikėdamasis, kad ateityje gimdymą priimantys asmenys bus rūpestingesni, atsižvelgs į moterį, jos jautrumą ir, žinoma, niekada netoleruos tokio bendravimo, su kokiu teko susidurti jiems:
„Šiuo atveju bendraujama su tokiais pažeminimais... Juk žmogus atvažiuoja gimdyti, dovanoti gyvybę, o čia iš jo tyčiojasi. Nesuprantu, kam tą daryti. Jei su žmonėmis neišeina bendrauti, kam dirbti tokį darbą? Tada geriau už tokį atlyginimą dirbti sandėly.“
Dėl susiklosčiusios situacijos kovotojas svarsto pateikti skundą. Vis dėlto S.Maslobojevas pabrėžia kitų Santaros klinikų gydytojų ar seselių darbu nesiskundžiantis. Tiksliau – liko visiškai patenkintas ir už tai jiems siunčia padėką.
Santaros klinikos sureagavo į S.Maslobojevo istoriją – jų atsakymą skaitykite ČIA.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kitoks Airinės Maslobojevos kovos ringas: apie 3 vaiką, patirtą šoką ir ugdančius iššūkius
