Nenuostabu, pastarieji metai jai buvo kupini permainų ir santykių, ir karjeros srityse. Skyrybos su sužadėtiniu Tomu Uroška apvertė jos gyvenimą aukštyn kojomis ir kiek aplaužė sparnus. Tačiau kai gyvenimas ką nors atima, kažką ir duoda – šiandien Neringa gali džiaugtis sėkmingu muzikiniu šuoliu į tarptautinius vandenis.
Tarp Lietuvos ir Los Andželo gyvenanti dainininkė tikina besijaučianti kaip niekad gerai. Ji – rami, pozityvi ir kupina tikslų, link kurių kasdien mažesniais ar didesniais žingsneliais juda į priekį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Neringa Šiaudikytė Los Andžele filmuos klipą: pirmi įspūdžiai ir planus sujaukusi liga
„Supratau, kad nėra nieko svarbiau už laiką, už tai, kaip jį panaudoji, kam jį skiri. Noriu išnaudoti kiekvieną galimybę, noriu tobulėti, noriu kuo daugiau laiko praleisti su man brangiais žmonėmis. Ir nors daugelis galvoja, kad po skyrybų liūdžiu, galiu drąsiai pasakyti – tikrai neliūdžiu.
Šį gimtadienį sutiksiu be mylimo žmogaus, be pompastikos ir dizainerių suknelių, tačiau su tais, kurie man brangiausi, su tais, su kuriais laikas – tikras“, – 15min sakė Neringa.
TAIP PAT SKAITYKITE: Neringa Šiaudikytė nutraukė sužadėtuves su Tomu Uroška
Kokiomis nuotaikomis pasitinki gimtadienį?
Džiugiai ir... taikiai. Viduje jaučiuosi labai rami, tik kad man pačiai kažkaip nesitiki, kad jau 27-eri. Rodos, esu vis dar užstrigusi kažkur tiek 23-iuoju gimtadieniu (juokiasi).
Gal kiek ima gąsdinti suvokimas, kad laikas kasmet skrieja vis greičiau. Todėl norisi labai daug visko nuveikti, norisi gyventi taip, kad vėliau atsigręžčiau ir galėčiau sau drąsiai pasakyti – daug nuveikiau.
Ir gal tai nuskambės paradoksaliai, bet nepaisant įvairių praradimų, šie metai man buvo vieni geriausių. Gyvenimas užvėręs langus atvėrė tas duris, kurio man atnešė labai daug džiaugsmo ir pilnatvės. Ypač kalbant apie kūrybinį gyvenimą.
Kalbi taip, tarsi viduje būtų labai ramu. Ar taip ir yra?
Panašiai. Jaučiu, kaip į gyvenimą ateina harmonija. Supratau, kad atėjo laikas tam tikrus dalykus paleisti, leisti jiems išeiti – tik taip tuomet ateina tikroji laimė. Taip buvo ir su Tomu. Abu kankinomės, nes abu negalėjom daryti to, kas mums patinka, vienas kitą stabdėme.
Ir aš save stabdžiau, plėšiausi bandydama rasti pusiausvyrą – nenorėjau aukotis dėl santykių, tačiau tuo pačiu ir palikti žmogaus vieno. Dabar nėriau į veiklą, kuri man teikia didžiausią džiaugsmą – į muziką.
Tik gal kiek liūdna, kad yra galvojančių, jog ta veikla, tuo užimtumu bandau paslėpti ašaras. Anaiptol, nebandau, nes jų tikrai nėra.
Dabar jaučiuosi rami ir laiminga, nes pastaruoju metu viskas dėliojasi gyvenime taip, kaip ir turi dėliotis. O visame tame kontekste dar yra ir daug ramybės, o ir konkretumo dėl naujų tikslų, tai mane džiugina.
Pakalbėkime apie tuos naujus tikslus – kokie jie? Kokia kryptimi juos modeliuoji?
Dabar veiklos labai daug, tačiau nenoriu pateikti savęs kaip darbinio arklio, kuris skandina savo ašaras muzikoje – taip tikrai nėra.
Nepameluosiu sakydama, kad ir būdama santykiuose labai daug savęs atiduodavau mėgstamai veiklai. Tiesiog dabar laiko tam natūraliai turiu daugiau. Vadinasi, daugiau ir padarau. Muzika, kūryba, repeticijos – visa tai mano kasdienybė, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad užsidarau tarp keturių sienų ir nieko daugiau neveikiu.
Tikslų sau išsikėliau labai daug, nors ne apie visus ir norisi kalbėti garsiai. Supratau, kad jei noriu būti geriausia kokioje nors srityje, turiu visas jėgas tai sričiai ir atiduoti, nesiblaškyti. Nes visur nugalėtoju nebūsi.
Šiandien mano prioritetas – muzika, tai ir mano pragyvenimo šaltinis, ir mano didžiausia meilė. Jai ir noriu skirti daugiausia savo laiko.
Skyrybos su mylimu žmogumi – didelis išbandymas. Ypač tuomet, kai judu drauge buvote ne taip ir mažai – ketverius metus. Ar su Tomu dar palaikote ryšį, bendraujate, ar padėjote tašką ir pasukote visiškai skirtingais keliais?
Pasukome. Nors jei tie keliai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių susikerta – bendraujame civilizuotai, pasisveikiname, pakalbame. Ir tai normalu, juk kartu buvome ne vienerius metus, jis jau buvo spėjęs tapti mano šeimos nariu, aš – jo. Gerbiame vienas kitą, tačiau jokių ypatingų ryšių nepuoselėjame – tie ryšiai tiesiog nutrūko.
Ir toks mūsų sprendimas man atrodo gana logiškas. Kam kankinti vienas kitą, jei abu dabar kuriame savo atskirus gyvenimus. Žinoma, yra žmonių, kuriems pavyksta gerai sutarti ir išsiskyrus, tačiau aš šiuo klausimu turiu kitokią nuomonę – jei jau pasukome skirtingais keliais, tai pasukome, nebereikia bandyti lipdyti to, ko nebėra.
O tai gal tavo fronte jau yra ir naujas širdies draugas?
Ne. Kol kas mano širdies niekas neužkariavo, ji tiesiog laisva. Nėra ir jokio naujo žmogaus. Net galvoju, kad man šiuo metu jo ir nereikia. Dabar toks etapas, kai pajaučiau laiko sau poreikį. Nuolat gyvenau santykiuose, iš vienų iškart nėriau į kitus. O dabar supratau, kad reikia stabtelti – labai sveika pabūti ir vienai. Noriu pagalvoti, ko man iš tiesų reikia gyvenime, kokio žmogaus trokštu šalia.
Tačiau dėmesio tau veikiausiai netrūksta? Turbūt po to, kai viešai pradėjai kalbėti, kad santykiai su Tomu nutrūko, sulaukei gerbėjų laiškų antplūdžio, padaugėjo kvietimų į pasimatymus?
Be abejonės. Ir tai normalu – manau, taip būna visoms moterims. Juk visuomet aplink yra tau simpatizuojančių žmonių.
Dėmesio bangos tikrai sulaukiau, tačiau ar galėjau į ją atsakyti tuo pačiu? Manau, ne. Tiesiog man šiuo gyvenimo etapu ne tas galvoje.
Tikiu, kad viskam yra tinkamas laikas ir tinkama vieta, nejaučiu, kad mane dabar tos naujos draugystės domintų – labai norisi vienatvės, laiko sau. O jo ilgus metus vis pritrūkdavau. Todėl dabar tiesiog mėgaujuosi, daug visokių naujų minčių kyla, net studijuoti iš naujo užsimaniau.
Na, štai kaip! Tai gal jau ir kokių konkretesnių veiksmų imiesi, gal paraiškas jau kur pildai?
Kol kas ne, tačiau kas ten žino kaip viskas pakryps. Mane labai domina menai. Esu baigusi istorijos studijas, tačiau norėčiau pasukti menine kryptimi, gal net į kokią architektūrą. Ar kas nors iš to išaugs, dar nežinau, tačiau dabar vis daugiau laiko atsiranda skaityti, domėtis, tobulinti save.
Apskritai, suprantu, kad tas laikas, kai esu viena, be antros pusės – labai įdomus. Ir tai anaiptol nėra kažkokia tragedija, kaip kad kai kurie bando man pateikti. Nesijaučiu vieniša. Turiu tame pačiame mieste gyvenančius tėvus, mes gerai sutariame, daug bendrajame, nejaučiu tuštumos. Dabar šiame etape matau daugiau pliusų, nei minusų – atsiranda daugiau laiko dalykams, kuriems anksčiau nebuvo laiko.
Pavyzdžiui, kam?
Daug kam. Tiesiog laiko sau, kai galiu daryti tai, ką tik noriu. Galiu neskubėti grįžti namo, galiu neskubėti į pasimatymus, esu pati savo laiko šeimininkė. Aišku, gyvenimas kartu su partneriu, kai po darbų skubi pas sužadėtinį ir kartu gaminate vakarienę irgi žavus, tačiau man šiuo metu labiau patinka pasiimti apdulkėjusią knygą, kuriai vis nebuvo laiko atsiversti.
Ko pati sau palinkėtum gimtadienio proga?
Labai sunkus klausimas. Šiaip esu iš tų žmonių, kurie jei jau išsikelia tikslus, juos stengiasi pasiekti. Todėl apie visus norus reikia pagalvoti labai atsakingai.
Visi mano ankstesni gimtadienio norai ir linkėjimai sau pačiai išsipildė. Tarkime, vienas iš mano praėjusių metų norų buvo apsispręsti, ko aš gyvenime noriu. Apsisprendžiau. Ir čia kalbu apie antros pusės vaidmenį savo gyvenime – juk ji nulemia didžiąją dalį kasdienės laimės! Viską dariau klausydama savo intuicijos, o ji mane nuvedė labai toli.
Sau linkiu stiprybės keliaujant šia gyvenimo kelione. Ir sveikatos nepalūžti. Turiu ir vienintelę apčiuopiamą svajonę – tai mano solinis albumas. O daugiau... Gal pasakysiu kaip kokia bobutė, tačiau suvokiu, kad metams bėgant mano vertybės keičiasi. Tai, kaip supratau laimės savoką prieš penkerius metus ir kaip suprantu dabar – skiriasi kaip diena ir naktis.
Laimė nėra nei naujas automobilis, nei nauja rankinė, laiminga jaučiuosi tada, kai viduje apsigyvena pilnatvė. O kaip ją išlaikyti – čia jau klausimas.
Todėl net nenoriu sau linkėti jokių materialų dalykų. Išskyrus, žinoma, savo solinį albumą. Jei jis nespės gimti dar šiais metais, būtinai gims kitais, jau pusę kelio nueita: turiu tris singlus, trūksta dar tiek pat ir jau bus galima pradėti kalbėti apie leidybą. Jau matau horizonte finišą ir tai mane labai džiugina.
TAIP PAT SKAITYKITE: Neringos Šiaudikytės fotosesija Londone: stipri, seksuali moteris amžino rudens mieste
