A.Valentaitė ir L.Pinkevičius per vestuves nepadarė nieko, kas leistų jiems garantuotai pakliūti į bulvarinės spaudos pirmuosius puslapius. Įsakymo apsaugai traiškyti žurnalistus ar grūsti tolyn smalsuolius nebuvo, priblokšti Lietuvos savo užmojais ar turtais jaunavedžiai tądien taip pat nesistengė.
Tačiau ženklų, kad tuokiasi ne šiaip Astutė ir Laimutis, o elito pora, netrūko: jaunavedžiai važinėjosi vienu brangiausių šalyje automobilių „Rolls Royce Phantom”, valandėlei pavertė pilkoką Lentvario miestelį Lietuvos vestuvių sostine, prie bažnyčios pasamdė kone Holivudo stiliumi dirbančią operatorių komandą, surengė iškylą ir fotosesiją prie nuosavo istorinio dvaro, pakvietė į vakarinį priėmimą Vilniaus rotušėje, o po vidurnakčio pratęsė linksmybes nuosavame naktiniame klube.
Lentvariui – spektaklis
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios prieigose šeštadienio popietę stojo vienas už kitą prabangesni automobiliai, iš jų lipo elito ponai ir jaunavedžių giminės. 15 val. 40 min. iš limuzino išlipo šventės kaltininkai.
Paklaustos, kodėl susidomėjo šia švente, prie bažnyčios stabtelėjusios pagyvenusios lentvariškės viena per kitą kalbėjo: „Mums tai ne šventė, čia tik jiems šventė. To žmogaus pavardės neatsimenu, bet jis nusipirkęs Lentvaryje rūmus. Mūsų miestelyje tokios didelės vestuvės pirmą kartą. Ir iš kur toks turtas? Bet tegul jie laimingai gyvena, Dieve mano.”
27 metų A.Valentaitė vilkėjo dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtą suknelę, tačiau be nuometo, kurį mados kūrėjas nuotakai taip pat primygtinai siūlė. 48 metų A.Pinkevičius buvo pasipuošęs klasikiniu juodu „Giorgi Armani” kostiumu.
Aiškino, kur slypi laimė
Prie šventovės jaunuosius pasitiko buvęs Vilniaus arkikatedros klebonas kunigas Ričardas Doveika.
„Mylėsiu ir iki mirties tavęs neapleisiu”, – apie tai, kokius sunkius įsipareigojimus reiškia vedybos, jaunavedžiams prie altoriaus aiškino dvasininkas. R.Doveika nė kiek nesikuklindamas skaitė moralą, kad ne piniguose laimė. Turbūt neatsitiktinai šiai porai buvo cituojama tokia Šventojo rašto ištrauka: „Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau.”
Netrukus R.Doveika paragino porą ištarti priesaikos žodžius. „Ir, Laimuti, prašome taip garsiai, kad visos netekėjusios girdėtų!” – su šypsena pareikalavo dvasininkas. Negarsiai, tačiau priesaiką L.Pinkevičius ištarė, tą patį padarė ir A.Valentaitė.
Kai šviežiai iškepti sutuoktiniai pasveikino vienas kitą santūriu bučinuku, R.Doveika pakomentavo: „Laimutis tapo tikra šeimos galva. O Asta – tikru šeimos kaklu, tad prašom gerai tą galvą prižiūrėti!”
Per ceremoniją griežė Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“, giedojo operos solistė Asmik Grigorian.
Vaišių netrūko
Iš bažnyčios vestuvių kortežas oriai, 35–40 km/h greičiu, judėjo per Lentvarį iki dvaro. Čia svečių laukė muzika gyvai ir vaišės gryname ore: šokoladu aplietos braškės ir šampanas.
Po iškylos prie dvaro sutuoktiniai vyko namo porą valandėlių atsipūsti prieš priėmimą Rotušėje. Ten prieš 20 val. atvykusi A.Valentaitė jau buvo persirengusi – šįsyk vilkėjo Ramunės Piekautaitės sukurtą suknelę.
Sprendžiant vien iš to, kad darbininkai į Rotušę įnešė 2 dėžes viskio ir bent 10 dėžių vyno, Pinkevičių svečiams vaišių neprisitigo.
Į naktinį klubą „Pacha” pora atvyko apie 1 val. 30 min. Ponia Asta buvo spėjusi persirengti trečią sykį – šįkart vilkėjo taip pat J.Statkevičiaus, tačiau gana santūrią, patogią kokteilinę suknelę.
Sutuoktiniai mielai pozavo fotografams, bet paprašyta nusifotografuoti be vyro A.Valentaitė-Pinkevičienė nesutiko: „Šį vakarą mes esame dviese.”
Klube buvo laukiama iki 600 svečių, tačiau jų atvyko mažiau.
Įsiviliojo, bet išvijo
Vestuves visą dieną fotografuojantiems žurnalistams darbas šiame renginyje baigėsi kuriozišku akibrokštu. Pinkevičiams šmurkštelėjus vidun, o būreliui ištvermingiausių fotografų ruošiantis skirstytis, vienas prie durų budinčių apsaugininkų entuziastingai ėmė raginti užeiti į vidų. Išgirdęs, kad žurnalistai negavo kvietimų, vyras ragino dėl to nesirūpinti: „Užteks galiojančių darbo pažymėjimų!” Net neturinčius šio dokumento žurnalistus asistentės mielai užregistravo, padavėjos maloniai pavaišino kokteiliais.
Tačiau viena iš organizatorių nustėro, kai pamatė fotografus viduje. Ji liepė niekur neiti ir tuoj pat atvedė savo viršininkę. Kelis iš jų apkaltinusi, kad darbinė džinsinė apranga neatitinka vakarėlio aprangos kodo, trumpaplaukė moteris visus iki vieno žurnalistus išvijo už durų.
Bulvariškiausi vestuvių momentai
Prie Lentvario bažnyčios susirinkusių 6–8 metų vietos mergaičių būrys šūkaliojo: „Žinome, kieno čia bus vestuvės – Tiškevičiaus!”
Priešais šventovę – buvusio vietos policijos komisaro namai. Visiems laukiant limuzino, ekspareigūnas pažiūrėti atvykstančiųjų išėjo į atvirą balkoną vien su glaudėmis. Po minutėlės jis susiprato, kad taip „pasipuošus” vestuves dera stebėti nebent pro langą.
Likus vos porai minučių iki ceremonijos atvykęs J.Statkevičius pasijuto pavėlavęs. „Jau praėjo?! Ne dar?!” – sunerimęs klausinėjo dizaineris. Išgirdęs jį nudžiuginusį atsakymą, Juozas elegantišku mostu pasitaisė plaukus ir oriai įžengė į bažnyčią.
Kildama paradiniais laiptais į Rotušę L.Pinkevičiaus duktė Aistė atsitiktinai vos netapo „Playboy” modeliu. Jauna moteris viena koja primynė savo suknelę, o kita visą kūną kilstėjo aukštyn. Drabužis taip smuktelėjo, kad krūtys liko beveik apnuogintos. Dvidešimtmetė A.Pinkevičiūtė tuoj pat ryžtingai kilstelėjo suknią į vietą.
Ruošdamasis į pokylį Rotušėje J.Statkevičius kruopščiai paslėpė lakuotų batelių raištelius. Tačiau vos išlipo iš automobilio, vienas raištelio galas išlindo ir styrojo prie bato kaip antena. Tai pastebėjęs dizaineris neįžengė į rūmus, bet paėjėjęs porą žingsnelių į šalį pritūpė ir susitvarkė.
Smulkaus incidento J.Statkevičius neišvengė ir prie naktinio klubo. Eidamas į vidų jis akimirkai atsisuko pamojuoti fotografams ir nepastebėjęs nuspyrė degančią žvakę ant kilimo. Nuo gulinčios žvakės galėjo kilti gaisras, tačiau dizaineris nužingsniavo jos nepakėlęs.
Įėjimą į „Vilniaus vartų” naktinį klubą puošė du galingi deglai. Tačiau jie užgeso net nespėjus atvykti Pinkevičiams. Aptarnaujantis personalas vertėsi per galvą, kol rado priemonių vėl įžiebti ugnį.
