Iki vestuvių D.Vėželis ir L.Chatkevičiūtė draugavo net 15 metų, poroje jiedu šoka jau 18 metų. Šokėjai susižadėjo 2014-ųjų pradžioje.
„Net pačiam keista, kad nebaisu. Gal tik minimaliai... Matyt, mums lengviau dėl to, kad esame scenos žmonės – jaudulio nėra“, – prieš vestuvių ceremoniją Žmonės.lt sakė D.Vėželis. Nuotaka antrino: „Yra jaudulys, bet ne dėl pačios ceremonijos. Esu pripratusi išeiti į šokių aikštelę ant parketo. Žinoma, šįkart amplua naujas, bet malonus. Gera žinoti, kad ateis daug mylimų žmonių.“
Susituokti Birštone D.Vėželis ir L.Chatkevičiūtė nutarė neatsitiktinai: šis miestelis jiems – itin artimas. „Esame, galima sakyti, šiek tiek pririšti prie Birštono – pažįstame čia dirbantį kunigą, be to, Birštone gyvena Linos seneliai ir tėvai, ji pati čia augo – vaikystėje leisdavo vasaras. Patys daug metų Birštone rengiame šokių stovyklas, taigi miestelis mums savas“, – sakė D.Vėželis.
L.Chatkevičiūtė šventei pasipuošė balta kolegės Kristinos Valiūnaitės kurta suknele. „Aš, Donatas ir Kristina Valiūnaitė turime savo drabužių dizaino studiją. Mano suknele rūpinosi K.Valiūnaitė. Esu labai patenkinta drabužiu – man suknelė miela, su ja labai gerai jaučiuosi“, – sakė ji. D.Vėželis ceremonijai pasirinko baltą kostiuminį švarką ir rudas kelnes. Baltomis gėlėmis išpuoštoje bažnyčioje pora atrodė puikiai.
D.Vėželį ir L.Chatkevičiūtę sutuokė klebonas Jonas Danilevičius. Beveik visos ceremonijos metu nuotakos veidą dengė vualis. Jį D.Vėželis pakėlė tuomet, kai klebonas porą paskelbė sukūrus šeimą. Po šilto bučinio L.Chatkevičiūtė brūkštelėjo pirštais per savojo išrinktojo žandą nuvalydama lūpų dažų paliktą žymę. Jaunieji pasikeitė ir bažnyčioje pašventintais žiedais, kuriuos spontaniškai įsigijo balandį kelionės po Tailandą metu.
Įteikdamas dokumentus, patvirtinančius santuoką, kunigas J.Danilevičius pasakė, jog poros numeris – 16. Tai sveikintojų minioje sukėlė juoko bangą, nes nuskambėjo taip, lyg šokėjai konkurse būtų išgirdę, kokiu numeriu bus pažymėta jų pora.
Į šventorių išėję sutuoktiniai buvo apiberti ryžiais ir rožių žiedlapiais. „Dar ryžių, dar! Labai mėgstu ryžius“, - demonstruodamas, kad džiaugiasi ką tik įvykusiu svarbiu gyvenimo įvykiu ir yra atsipalaidavęs, sakė D. Vėželis.
Jaunieji turėjo paleisti į orą ir baltus balionus, išpildysiančius jų karščiausius norus, bei į plastikinį indą surinkti po jų kojomis pažertus centus, užtikrinsiančius, jog šeimoje visada bus pinigų.
Sprendimą, kokią pavardę pasirinkti po vestuvių, Lina priėmė ekspromtu. „Ilgai nežinojau, kokią pavardę rinktis, ir buvau pasiryžusi nuspręsti lemiamu momentu. Net klausėme kitų žmonių nuomonės, su kokia pavarde mane įsivaizduoja – dauguma sakė, kad geriausia būtų pasiimti dvigubą. Vis dėlto iki paskutinės minutės nebuvau visiškai tikra“, – sakė nuotaka, pasirinkusi dvigubą – Chatkevičiūtės-Vėželienės pavardę.
Po ceremonijos būrį susirinkusių artimųjų ir draugų pora pakvietė į Birštono kurhauzą. Šokėjai norėjo, kad ir vestuvių ceremonija, ir puota būtų kukli, netradicinė – vengė pompastikos, neturėjo svečių sąrašo, neplanavo laiko ilgoms sveikinimų kalboms.
„Ten pabūsime labai gražioje salėje, suplanuota trijų valandų programa. Mums nepatinka tradiciniai dalykai – neplanuojame jokių linkėjimų... Norime, kad visiems būtų patogu, malonu, nejaustų įsipareigojimų. Asmeniškai beveik nieko ir nekvietėme – pranešėme, kas, kur ir kada vyks, ir žiūrėsime, kas atvyks pasveikinti. Pabūti kartu, pabendrauti pakvietėme, matyt, visus, tik vis nežinia, kiek žmonių ateis“ – sakė D.Vėželis. Šokėjas tikino vestuvėse laukęs apie 100 svečių.
Netradicinė ir jaunavedžių povestuvinė kelionė. „Kadangi kartu su Donatu keliaujame labai daug ir dažnai, iškart po vestuvių su sau artimiausiais žmonėmis – tėvais, broliais ir seserimis – važiuosime prie ežero čia, Lietuvoje. Kelias dienas kartu praleisime gražioje sodyboje. Tiesiog neturime poreikio važiuoti į užsienį – juk tiek prisikeliaujame“, – sakė L.Chatkevičiūtė.
Vietoje sužadėtuvių žiedo – šuo
Iki vestuvių 15 metų draugavę D.Vėželis ir L.Chatkevičiūtė susižadėjo metų pradžioje. Anot Donato, anksčiau vestuvėms tiesiog nebuvo laiko – pora vis rūpinosi karjera.
„Tiesą sakant, ir dabar mūsų darbo grafikas tiesiog perpildytas, taigi vestuvių reikalais ėmėme rūpintis tik paskutinėmis dienomis – prieš tai dalyvavome varžybose, vos spėjome grįžti iš Japonijos, ką tik baigėme darbus vaikų šokių stovykloje. Po vestuvių vėl dirbsime – ir vėl laukia stovyklos, varžybos. Tačiau kadangi esame tokio amžiaus, jautėme, kad dabar – tikrai pats metas tuoktis“, – sakė jis.
„Nemeluosiu – anksčiau kalbėjome apie vestuves, taigi jo pasipiršimas man nebuvo siurprizas. Atėjo laikas vestuvėms – norisi susituokti, kol dar jauni“, – sakė Lina.
Tiesa, sužadėtuvių žiedas jos piršto taip ir nepapuošė – vietoje jo gavo dovanų šiurkščiaplaukį miniatiūrinį taksą. „Linos svajonė buvo turėti šuniuką. Nupirkau jį jai ir padovanojau. Tai buvo netradicinis būdas pasipiršti. Mes nemėgstame nešioti žiedų, todėl padarėme kitaip nei įprasta“, – prisimena Donatas.
„Visad sakiau Donatui, kad nenoriu jokio žiedo. Užtat ir gavau dovaną, kuri man kur kas vertingesnė. Visad norėjau tokio šuns. Dabar Donis man – labai geras draugas, visur eina kartu“ , – šypsosi Lina.
