Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Renginių industrijos asociacijos viešas kreipimasis į Saulių Skvernelį: „Premjere, ar leisite Jums padėti?“

Renginių industrijos asociacijos valdyba trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė atviru laišku kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Anot jų, teigiamai vertinama Vyriausybės iniciatyvą neriboti žiūrovų skaičiaus renginiuose, tačiau norima atkreipti sprendimų priėmėjų ir visos visuomenės dėmesį į iki šiol neišnaudojamas galimybes tinkamai parengti renginių organizavimo tvarką Lietuvoje esant pasaulinei COVID-19 pandemijai.
Agnė Grigaliūnienė ir Gediminas Jaunius
Agnė Grigaliūnienė ir Gediminas Jaunius / 15min nuotr.

„Renginiai gali vykti ir jie gali vykti saugiai. Renginių industrijos asociacija Vyriausybei aktyviai siūlo savo ekspertinę patirtį ir laiką, kad Operacijų vadovo rengiami saugumo reikalavimai ir rekomendacijos pasiektų pagrindinį tikslą – renginiai vyktų saugiai, o svarbi kūrybos ekonomikos šaka tinkamai prisitaikiusi galėtų būti maksimaliai naudinga visuomenei tiek ekonomine, tiek ir socialine prasme.

Apgailestaudami turime pripažinti, jog pasigendame atviro dialogo, grįsto nuoširdžiu noru drauge su srities ekspertais, turinčiais vertingos profesinės ir praktinės patirties, ieškoti pačių geriausių sprendimų Lietuvos žmonėms. Renginių industrijos asociacija vienija ir arenas, ir renginių organizatorius (nuo didžiausių iki mažų, nuo viešų renginių organizatorių iki privačių švenčių planuotojų), tad kartu su epidemiologais galime parengti realiai įgyvendinamas ir realiai veikiančias taisykles pagal renginio vietą, renginio pobūdį, žiūrovų skaičių ir panašiai.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino naują renginių organizavimo tvarką – nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. atvirose erdvėse renginiai galės vykti, kai renginyje dalyvauja ne daugiau nei 1 tūkst. dalyvių; renginiuose uždarose erdvėse dalyvauti galės 600 dalyvių. Nuolat atnaujinamą renginių organizavimo tvarką, nors ir laikome tinkamu reagavimu į dinamišką situaciją, tačiau pasigendame strateginio planavimo. Renginių industrijai planavimas – vienas esminių veiklos dėmenų. Todėl labai svarbu, kad renginių organizatoriai, renginių vietų valdytojai ir žiūrovai galėtų iš anksto bent preliminariai žinoti, kaip elgtis keičiantis epidemiologinei situacijai.

Iš Vyriausybės, šioje dinamiškoje situacijoje, tikimės aiškios formulės, kurios galimą pavyzdį pateikiame kaip pasiūlymą: „Planas A“: epidemiologinė situacija gera (normali), viskas vyksta pagal vieną tvarką; „Planas B“: jei X susirgimų 100 tūkstančių gyventojų per Y laikotarpį (pvz. 2 savaites) – toje lokacijoje renginys gali vykti, bet būtina taikyti specialias priemones (pvz.: matuojama temperatūra, žiūrovai tik su kaukėmis, didinami atstumai ir kita); „Planas C“: esant X susirgimų 100 tūkstančių tam tikroje lokacijoje, renginys vykti negali; jei situacija pagerėja, grįžtame prie plano, atitinkančio anksčiau aptartus kriterijus.

Atkreipiame dėmesį, kad atpažįstame pasikartojantį politikų, o ypač Operacijų vadovo komandos uždarumą, pasireiškiantį nenoru bendradarbiauti su sričių ekspertais. Tai matėme COVID-19 krizės pradžioje, kuomet į virusologų ekspertinę nuomonę buvo numojama ranka, kai kurie jų net buvo mėginami nutildyti. Kaip puikiai visi prisimename, vėliau Operacijų vadovo komanda vis dėlto rėmėsi pastarųjų įžvalgiomis ir patarimais. Kviečiame nekartoti šios klaidos renginių sektoriuje ir nešvaistyti laiko teoriniams eksperimentams – laikas į diskusiją telktis sektoriaus ekspertus ir rimtai ruoštis jau prasidedančiam rudens sezonui ir ateinantiems metams.

Kaip premjeras Saulius Skvernelis pasakė, su šiuo virusu, teks gyventi ilgą laiką. Turime tinkamai prisitaikyti, atsižvelgdami į visuomenės poreikius bei lūkesčius. Renginiai atliepia svarbų sociokultūrinį visuomenės poreikį ir reikšmingai prisideda prie visuomenės emocinės sveikatos, kuri, kaip pastebi sveikatos specialistai, šiuo metu pasižymi ypač aukštu nerimo lygiu. Manome, kad renginių sektoriaus problematikai būtina skirti atskirą dėmesį, nepainiojant su kitomis verslo sritimis, kurios, nepaisant pirmosios COVID-19 bangos sukeltos panikos ir nežinios, dabar sėkmingai prisitaikė.

Renginiai yra būtini emocinei sveikatai, tačiau jie vertingi, kai vyksta gyvai. Renginiai svarbi ekonomikos dalis, tad, jei bus taikomi ribojimai, valstybė turi būti pasirengusi remti verslo sritis, kurioms nustatomi draudimai ar ribojimai. Parama turi būti suplanuota į priekį, kad įmonės aiškiai galėtų žinoti, jog galės išlaikyti savo darbuotojus. Tam jau šiandien reikalingi konkretūs Vyriausybės veiksmai – subsidijos, PVM lengvatos ir panašios priemonės, kurių paketus, priklausomai nuo rengiamų scenarijų, taip pat reikia planuoti.

Kalbant apie renginių industrijos sektorių svarbu suvokti, kad šie klausimai apima dešimtis tūkstančių sektoriuje veikiančių darbuotojų ir šimtų tūkstančių vartotojų, kuriems šios paslaugos svarbios ir sveikatos požiūriu, interesus. Renginių organizatoriai, renginių vietų valdytojai yra pasirengę dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas. Sąmoningumo bei atsakomybės už savo veiksmus skatinimas – svarbus edukacinis dėmuo, kurio užtikrinimas yra Vyriausybės kompetencija.

Organizatoriaus pareiga – atsakyti už tai, kas jo galioje. Pasigendame aiškios metodikos, nustatančios organizatoriaus ir renginio dalyvio atsakomybių ribas. Tarkime, nėra dezinfekcinio skysčio renginio vietoje ar darbuotojai nedėvi apsauginių kaukių – tai organizatoriaus atsakomybė. Visgi žiūrovai, jei pažeidžia taisykles ar nesilaiko nustatytos tvarkos, pavyzdžiui į renginį įėjo su kauke, vėliau sėdi be jos, atsakomybę turi prisiimti patys. Šios tvarkos ruošime tikėjomės dalyvauti, Ministrui Pirmininkui viešai, prieš išeinant atostogauti, pavedus ministrams rengiant šias tvarkas konsultuotis ir su sektoriaus atstovais.

Deja, renginių sektoriaus atstovai nebuvo įtraukti net ir po atskiro pasisiūlymo Kultūros ministrui, o aiškios metodikos nėra iki šiol. Tikimės, kad šis mūsų viešas kreipimasis bus išgirstas ir netrukus galėsime išsamiai pristatyti savo siūlymus, padėsiančius geriau užtikrinti visuomenės saugumą ir kitus svarbius poreikius tenkinančius aspektus.

Norime paprašyti visuomenės lyderių ir sprendimų priėmėjų bei žiniasklaidos priemonių vadovų atsakingai skleisti informaciją, ją įvertinant ir nepagrįsto nerimo kėlimo požiūriu. Pastebime įsitvirtinantį naratyvą, neva kultūros renginiai yra didesnės rizikos užsikrėsti COVID-19 virusu zona. Suprantame, kad visuomenei gerai žinomų asmenų istorijos susilaukia didesnio nei įprasta susidomėjimo, o šiuo metu net keletui žinomų žmonių paskelbus apie užsikrėtimą koronavirusu, viešojoje erdvėje yra ypač daug diskusijų šia tema. Vis dėlto objektyvaus pagrindo teigti, kad renginiai yra didesnio pavojaus zona, nei kiti visuomeniniai susibūrimai, tokie kaip paplūdimiai, įvairios prekybos vietos ir kitos viešos susibūrimų vietos, nėra. Tad pagrįstai tikimės, kad bus išvengta bet kokių renginių sektoriaus diskriminavimo apraiškų.

Pasirašo Renginių industrijos asociacijos valdybos nariai, kurie pasiruošę neatlygintinai skirti savo laiką ir žinias darbui kartu su jumis: Tomas Balčiūnas, Diana Bukantaitė-Kutkevičienė, Artūras Butkevičius, Simonas Čepėnas, Agnė Grigaliūnienė, Gediminas Jaunius, Mindaugas Krasauskas, Katerina Lapienė, Audrius Mackevičius, Vaidotas Motuzas, Marijus Olekas, Valdas Petreikis, Donatas Simanaitis, Andrius Žiauberis“, – rašoma kreipimesi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų