Penktadienio rytą Rimvydas Širvinskas-Makalius kartu su seneliu Jonu ir teta Zita sėdo į automobilį ir išvažiavo kartu papietauti. Tiesa, tik artėjant prie oro uosto seneliui anūkas pasakė, kad į restoraną jie... skris lėktuvu.
Rimvydas 15min pasakojo, kad senelis sužinojęs, kad pietūs vyks Rygoje, kiek išsigando.
„Iš vakaro jis buvo informuotas, kad važiuosime pietų. Sužinojęs, kad visgi jie vyks Rygoje, jis užtilo, ramiai važiavo. Aš net išsigandau, pamaniau, gal lėktuvu bijo skritsti. Bet jis visgi pasakė, kad nebijo, ir visąlaik dabar kartoja: „Jo... Na ir sugalvojot čia man!“, – pasakojo Makalius.
Anūkas išrinko ir neprastą vietą pietums – tiesiai prieš Rygos katedrą. „Viliuosi, kad oras bus geresnis nei dabar Lietuvoje! Grįšim tik vakare, tai spėsim pasivaikščioti ir po senamiestį. Senelis sakė, kad būtinai reikės nusipirkti Rygos balzamo, kokio nėra Lietuvoje. Tai ieškosime“, – sakė Rimvydas.
Senelis Jonas paskutinį kartą lėktuvu skrido prieš 40 metų, todėl Rimvydo manymu, ši kelionė jam paliks labai didelį įspūdį.
„Manau, kad reikia praskaidrinti vyresnių žmonių gyvenimus. Neseniai netekau močiutės ir supratau, kaip viskas laikina. Todėl nusprendžiau daugiau laiko praleiti drauge ir džiuginti artimuosius“, – šypsojosi R.Širvinskas-Makalius.
Pasakojimu apie šią trumpą kelionę ir nuotrauka su seneliu Makalius pasidalino ir feisbuke.
„Susipažinkite su mano seneliu Jonu. Jam 72-eji metai ir tik prieš pusmetį išėjo į pensiją! Neseniai paklausiau jo, ar nenuobodu būti pensijoje. Jis man atsakė, kad nespėja suktis – ryte reikia pažiūrėti „Labas rytas, Lietuva“, paskaityti spaudą, tada „Laba diena, Lietuva“, o paskui „Labas vakaras, Lietuva“. Tada žinios, panorama, loterija ir miegot. O kur dar katinu Ūsium pasirūpint, pamaitint.
Tik va lėktuvu senelis paskutinį kartą skrido prieš 40 metų, o Rygoje lankėsi baigęs mokyklą. Šiandien pasakiau jam kartu su teta – vyksim papietaut. Ir tik artėjant prie oro uosto prasitariau, kad pietūs laukia Rygoje, o iki jos nusigausime lėktuvu. Svarbiausia, kad grįšim iki panoramos namo!“, – rašė Rimvydas Širvinskas-Makalius.
