15min primena, kad birželio 28 d. nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto turėjo vykti vienas didžiausių „Platformos“ renginių naktiniame klube „Triukšmas“, tačiau jį, pasak oficialaus „Platformos“ puslapio feisbuke, nutraukė konfliktiškas kaimynas ir neetiškai besielgę pareigūnai.
Įvykis socialiniuose tinkluose sulaukė didelio atgarsio – skelbimu feisbuke pasidalijo beveik 800 žmonių, į diskusiją įsitraukė politikai ir žinomi žmonės.
Vėliau su 15min susisiekę Stoties rajono gyventojai tikino, kad situacija, jų akimis, atrodė visiškai kitaip – apie tai plačiau skaitykite čia: „Platformos“ skandalas tęsiasi: kaimynai nepakelia triukšmo, savivaldybės atstovas mato įstatymo spragą
Kaip penktadienio vakarą pranešė „Platformos“ kūrėjai, po ne vieno konflikto tiek su policija, tiek su vietos gyventojais galų gale jiems teko nutraukti veiklą. Priežastis ir nuoskaudas jie įvardijo šiame socialiniuose tinkluose paskelbtame tekste:
„Mes jaučiamės, kad su tomis sąlygomis ir priemonėmis, kurias turėjome, padarėme daugiau negu buvo įmanoma. Sukūrėme rimtą ir regione unikalų kultūros centrą, į savo veiklą įtraukusį kūrėjus iš skirtingų pasaulio kraštų ir disciplinų. Bet lygiai taip pat jaučiame, kad patyrėme daug neteisybės, apie kurią negalėjome kalbėti bijodami prarasti projektą neužbaigę sezono. Dabar, nors ir jausdami didelę įtampą, esame išlaisvinti susiklosčiusių aplinkybių ir pagaliau galime visiem išsakyti tai, ką ilgai nešiojome kaip akmenį savo viduje:
Priešingai, negu buvo spekuliuojama, „Platformos“ kultūrinė veikla niekada nebuvo remiama institucijų. Daug kas net ir iš menininkų, su kuriais dirbdavome, ar jų vadybininkų matė „Platformą“ kaip institucinę paramą gaunantį ir pinigus švaistantį maišą. Daug kam atrodė nesąžininga, kad be to, jog gauname institucijų paramą, dar ir užsiimame komercine veikla ir susilaukiam masės lankytojų.
Iš tiesų mes kreipėmės į Vilniaus savivaldybę ir Lietuvos Geležinkelius dėl paramos nemokamoms kultūrinėms veikloms, tačiau likus kelioms savaitėms iki projekto starto sužinojome, kad paramos negausime. Jausdamiesi jau prisižadėję ir įsipareigoję Vilniaus gyventojams nusprendėme nepaisydami šio milžiniško sunkumo vis tiek laikytis duoto žodžio ir vykdyti nemokamą kultūrinę veiklą visą sezoną.
Kažkiek pinigų ir inventoriaus mes surinkome iš komercinių rėmėjų, kažkiek susimetėme patys, pusė komandos dirbo be jokio atlyginimo, o kita pusė sutiko dirbti už minimalų atlyginimą, niekaip neatitinkantį jų talento. Nenorėjome dar nieko nenuveikę pradėti viešai skųstis, tad tylėjome šia tema. Stengėmės nekreipti dėmesio, kai kritikai, neturėdami jokio pagrindo, aiškino, kad tarnaujame, kažkokiai Stoties rajono vystymo agendai, nors pagrindinis mūsų tikslas visada buvo kokybiška kultūra ir pagalba tiems perspektyviem kūrėjams. Negana to, jau ir patys turėdami finansinių problemų nusprendėme dalį vagonų atiduoti kaip nemokamas kūrybines erdves su menu susijusioms iniciatyvoms. Taip viename vagone atsirado muzikos kūrimo mokykla „Dažnis“, o kitame „Kremerkult“ mados studija.
Mūsų sutartis su Lietuvos geležinkeliais buvo dviguba – dalį teritorijos už komercinę kainą mes nuomojomės prekybai gėrimais ir maistu, kita dalis teritorijos buvo perleista mums pagal bendradarbiavimo sutartį, kurios sąlyga buvo, kad ten vykdomi renginiai negali būti apmokestinami. Ši institucija jau po pirmo mūsų veiklos mėnesio parodė norą aktyviai kištis į kultūrinę projekto programą.
Mums buvo išsakyta, kad auditorija, į kurią mes orientuojamės, yra neteisinga, kad turėtume apleisti ją ir koncentruotis į aukštesnes pajamas turinčias šeimas, atitinkamai nustoti dirbti su post punk, industrial ar noiso kūrėjais ir samdyti tuos, kurie yra priimtini platesnei publikai. Šie reikalavimai mums buvo išsakyti kategoriškai, kokios tokios pozicijos priežastys, galime tik spekuliuoti. Mes mandagiai atsisakėme tai vykdyti, nes jautėmės, kad meninės ir kūrybinės veiklos neturėtų reguliuoti institucijos ir jose dirbantys exelio žmonės, o tai turėtų būti palikta spęsti žmonėms susijusiems su šia scena, kurių pas mus komandoje netrūko.
Niekaip nesame susiję ir netgi nepalaikome LG noro užstatyti Stoties rajoną naujais pastatais. Viena iš priežasčių, kodėl norėjome daryti „Platformą“ sovietiniuose traukinių vagonuose, Naujininkų blokų fone, yra tai, kad manome, kad Vilnius vis labiau netenka savo autentiškumo apimtas atnaujinimo manijos. Visos istorijos ir jo unikalumas yra vis labiau ir labiau negailestingai naikinamas bjauriu ir nuobodžiu euroremonto buldozeriu.
Nepaisant to, kad kritikai mūsų veiklą įvardino kaip apgalvotą dalį numatytos rajono gentrifikacijos, mes nežinojome nieko tikslaus apie vystymo planus Stoties rajone. Tik vėliau išgirdome iš vieno žmogaus, kad jau yra aiškus planas, kaip ir kokiais pastatais bus užstatytas rajonas, ir kad jau yra net numatytas konkretus NT vystytojas, kuris tuo užsiims, ir visa dabar vykdoma veikla, įskaitant „Platformos“ kultūrinę veiklą, yra tik farsas skirtas užglaistyti jau seniai numatytą planą ir sukurti organiško vystymosi iliuziją.
Iki šios dienos nežinome, ar taip ir yra, nes niekas mūsų niekad nesupažindino su tokia informacija oficialiai. Jeigu mūsų veikla kažkaip darė įtaką rajono vystymuisi, tai greičiausiai į visai kitą pusę, nei buvo planuota. Mes rajoną padarėme patrauklesnį mažą perkamąją galią turintiems jauniems ir kūrybingiems žmonėms ir mažiau patrauklų ramybės ieškančioms viduriniosios klasės šeimoms.
Dieninis reivas buvo didingas, bet drauge ir lemtingas momentas „Platformos“ egzistencijai. Paskelbę apie šį renginį, tą pačią dieną sulaukėme skambučio iš LG su kategorišku reikalavimu jį atšaukti. Buvo pasakyta, kad tai sukels politinių problemų ministerijų lygmenyje, ko jie nenorėjo, sulaukėme grasinimo, kad nuomos ir bendradarbiavimo sutartys bus nutrauktos, jei nevykdysime nurodymo.
Mes atsisakėme tai padaryti argumentuodami, kad tai yra politinis protestas, kurio nori patys žmonės, ir nei mūsų projekto ateitis, nei kažkieno karjera nėra svarbiau už žmonių norą praktikuoti savo demokratines teises. Iš karto po šio renginio sulaukėme rašto, kuris turėjo atlikti kokią tai mokyklinio papeikimo funkciją.
Skaudu buvo, kai po renginio nesulaukėme reakcijos iš Lietuvos medijos ar politikų, nepaisant protesto dydžio. Būtent dėl to išsiuntinėjome pranešimą užsienio spaudai. Džiaugėmės, kai apie protestą parašė Mixmag, ir stengėmės nekreipti dėmesio į tai, kad jie situaciją atspindėjo netiksliai ir paskelbė straipsnį nederinę su mumis.
Visgi skaudžiausia buvo, kai, remiantis šiuo straipsniu, visas judėjimas buvo nurašytas kaip mūsų noras pigiai pasireklamuoti. Tokiu būdu nuslopo judėjimas, apvienijęs visus esminius Lietuvos klubus ir festivalius, o kartu su juo ir viltis priversti institucijas gerbti naktinės kultūros kūrėjus kaip svarbią visuomenės gerovės dalį.
„Platforma“ nepadarė nė vieno euro pelno, priešingai, nei spekuliavo mūsų kritikai. Tai buvo visą laiką nuostolingas projektas, kas lėmė slogią nuotaiką komandos viduje ir kiekvieną mūsų darbą labai stipriai apsunkino. Tačiau visus mūsų sunkumus kompensavo komandos ambicingumas ir kūrybiškumas spendžiant kasdienes problemas.
Mes visi degėme „Platformos“ idėja, ir ta ugnis buvo gerokai stipresnė už gniuždančią realybę. Po kiekvienos sunkios dienos, kai turėjome žongliruoti finansais, kad apmokėtume atlikėjų skrydžius, honorarus ir apgyvendinimą, ateidavo vakaras, kada tikėdavomės renginių metu sugeneruoti pakankamai pinigų, kad išgyventume dar vieną dieną. Nebuvo taip, kad mes norėjome ar siekėme pyktis su policija, nes matėme tai kaip pigaus PR galimybę. Ne, kiekvieną vakarą mums drebėdavo rankos laukiant, kada pasirodys viena ar kita ramybę užtikrinanti institucija ir galimai nutrauks renginį, kurių kiekvienas buvo toks gyvybiškai svarbus tam, kad galėtume įvykdyti savo įsipareigojimus.
Keli anksti nutraukti renginiai buvo vienas iš esminių faktorių, nulėmusių tai, kad mes nebegalime toliau vykdyti savo veiklos. Turime nuostolių, turime skolų, kurias vienaip ar kitaip išsimokėsime.
Prieš savaitę gavome laišką, kad LG sustabdo su mumis bendradarbiavimo sutartį. Neva dėl saugumo, nes prie bėgių būnantys neblaivūs žmonės kelia rizikų. Vertiname tai kaip formalią priežastį, kai reali yra tai, kad atsisakėme klausyti ir vykdyti nurodymus – esame nenaudingas partneris, nesiorientuojantis į upper class šeimas, ir būsime pakeisti į kažką paklusnesnį, kas formuos kultūrinę veiklą iš to, ką rodo televizorius ir kas groja Katedros aikštėje.
Taip, konfliktai su kaimynais nėra geras dalykas, nepaisant to, ar jų vienetai, ar šimtai, tačiau sprendimo būdų šioje situacijoje buvo daugybė. LG nenorėjo leistis į kalbas matydami mus kaip komandą generuojančią jiems nepriimtiną ir, svarbiausia, nenaudingą auditoriją.
Tai yra pagrindinės mūsų šio nepaprasto sezono nuoskaudos, kurias ilgai sukandę dantis laikėme savyje, bet jautėme pareigą pasidalinti su tais, kurie mumis abejojo ir tuo labiau su tais, kurie mumis tikėjo. Daug kas sakys, kad esame kvaili ir esame patys kalti dėl to, kaip viskas yra. Ir jie bus teisūs. Mes iš tiesų esame kvaili ir priėmėme daug kvailų sprendimų, bet būtent kvaili, o ne protingi ir atsakingi sprendimai priveda prie įdomiausių nuotykių, kuriuos atsimeni visą gyvenimą.
Mes manome, kad tai, ką nuveikėme, yra vertinga ir jūsų gausus palaikymas mums tą patvirtina. Mes susidūrėme su dideliu iššūkiu, tačiau mes nenuleidžiame rankų, nes matome, kad yra už ką kovoti. Valstybinės institucijos turi tarnauti žmonėms ir jų bijoti. Nenaudojamos teritorijos ar pastatai turi tarnauti visuomenės naudai, o ne stovėti apleisti.“
„Platformos“ vakarėlių akimirkos – galerijoje:
