„Didžiuojuosi sveikatos apsauga. Myliu Verygą. Sėdim su Laura greitosios pagalbos priėmime, skubi pagalba. Gavome nukreipimą pas terapeutą, nes neaišku, ko gi klaikiai trečią dieną skauda galvą. Terapeutas išnykęs. Galvą skauda toliau, niekas nieko, tra lia lia.
Kylu kovon. Ponia langelyje kukuoja, kad skubi pagalba suteikiama per 24 valandas. Išsiaiškiname, kad mirties atveju (sutuoktinės) jokio ypatingo palikimo negausiu, nesu ir vertas jo, nes terapeuto gauti nesugebu.
Artėja trečia valanda laukimo, esame įvesti į kažkokį koridorių, kur sėdi dar būriai Lietuvos nabagų, musied mokančių PSD. Terapeuto nėra. Kaip gerai turėti kantrią, skausmui atsparią sutuoktinę. Vilties yra, nes jau bėga tos 24 valandos, per kurias galimai atsiras terapeutas ir numanomai nukreips pas neurologą. Gal net atsiras nevalstybine kalba vograujanti seselė teresėlė ir kokioj 18–19 val. suleis vaistuką. Terapeuto nėra. Arba slepiasi“, – feisbuke rašė A.Bialobžeskis.
Po kurio laiko draugams socialiniame tinkle jis pranešė, kad žmonai diagnozuota trišakio nervo neuralgija.
„Jos įprastiniai vaistai neveikia, reikia vaistų kombinacijos. Laura partizanė, kentėjo, gerai, kad liepė vežti ją šiandien, nes būtų skrandį dar ibuprofenu suvarius. Ir dar gerai, kad nelaukėm rytojaus, nes poliklinikoje būtų tekę laukti, kol priims šeimos gydytoja, po to tris keturis mėnesius neurologas“, – stebėjosi Andrius.
15min susisiekus su A.Bialobžeskiu, šis teigė gydytojams priekaištų neturintis ir niekada gyvenime neturėjęs. Anot Andriaus, kalta patekimo pas daktarą sistema.
„Suprantu, kad skubi pagalba yra skubi pagalba, tai turėtų bent greitai numalšinti skausmą, ypač, kai tai trišakio nervo uždegimas, ir paprastais vaistais jo nenumalšinsi, – sakė A.Bialobžeskis. – Laukdami diagnozės mes užtrukome tris valandas, bet manau, kad kiti žmonės laukia ir dar ilgiau, kažkas ten netvarkoj, kažkokios vidinės problemos.“
Andrius 15min pasakojo, kad langelis šalia terapeuto kabineto neužsidegė daugiau nei valandą, tada jis sako taip ir nesupratęs, yra gydytojas, ar nėra.
„Mano galva, ten dirbo rezidentai arba jaunos daktarės. Kaip dabar jie sako, budintys daktarai. Aš nežinau, už ką jie atsako, bet gi mano žmona atvažiavo kaip pacientas. Mes neturėjome kur daugiau dėtis, nes buvo sekmadienis ir atvykome į ligoninę, kad numalšintų skausmą, kad paaiškintų, kas yra. Mums tą daktarai ir padarė, tik laukti reikėjo tikrai per ilgai“, – kalbėjo A.Bialobžeskis.
Vis dėlto, anot Andriaus, jeigu žmona kitą dieną būtų vykusi į polikliniką, vargti tektų kur kas daugiau – juk iš pradžių reikėtų eiti pas šeimos gydytoją, vėliau šis nukreiptų pas neurologą. Pats Andrius vieno tyrimo yra pralaukęs pusę metų.
„Čia sisteminė klaida. Mes gi mokame PSD ir pakankamai dideles sumas, tai man klausimas, kaip čia yra, – svarstė A.Bialobžeskis. – Manau, kad turi kažkas ten pasikeisti – ar nukreipimai, ar dirbančių žmonių skaičius. Kai ilgai užtrunka patekimas pas daktarą arba esi nukreipiamas pas kitą daktarą, tiriamas kraujas ir taip toliau, o seselė bėgioja per penkis kabinetus, tai nėra gerai. Galbūt tiesiog trūksta žmonių.“
Andrius pridūrė, kad jo žmonos diagnozė pakankamai rimta ir dar neaišku, kiek užtruks visas gydymo procesas.
