Apie šį triuką svajojo ir legendinis magas H.Houdini
Gimtuosiuose Druskininkuose magai jau pradėjo sunkias ir intensyvias treniruotes.
Jie neatskleidė, kada prasidės šis šiurpus projektas, tačiau neslėpė besiderantys su televizija dėl abiem pusėm parankaus sprendimo.
Rekordiškai ilgai išbuvęs po vandeniu, gyvas užsišaldęs lede, užrištomis akimis ėjęs Palangos tilto turėklais, vairavęs automobilį Vilniaus, Maskvos gatvėmis bei daugelį kitų ekstremalių triukų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje vienas ar su seserimi atlikęs A.Gaičiūnas pripažįsta, kad tai – bene pavojingiausias jų projektas.
„Jį gyvai galės stebėti tūkstančiai žiūrovų, nes viršutinė karsto dalis bus permatoma“, – teigė jo sesuo Diana.
Šį itin pavojingą eksperimentą 1926 metais ketino atlikti labiausiai A.Gaičiūnui imponuojantis vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų bei magų – Harry Houdini.
Tuomet viskas buvo parengta šiam projektui, netgi išleistas reklaminis plakatas, tačiau sudėtingas triukas taip ir nebuvo atliktas.
Klaidina letargo miegas
„Idėja atlikti eksperimentą kilo, kai dar nuo senų laikų letargo miegą žmonės sumaišydavo su mirtimi. Ne vieną kartą letargo miegu užmigusį žmogų net medikai sutapatindavo su mirusiuoju ir palaidodavo gyvą, – pasakojo A.Gaičiūnas. – Užfiksuotos šiurpą keliančios istorijos, kai žmones palaidodavo gyvus, o prabudę karste jie neturėjo galimybės išsigelbėti ir mirdavo baisiose kančiose.“
Kartais, kilus įtarimui, kapus atkasdavo ir pagal pėdsakus, subraižytą karsto dangtį, pakitusią kūno padėtį bei organizmo reakciją, nustatydavo, kad žmonės prabusdavo ir kol turėdavo oro apimti panikos bandydavo išsivaduoti.
Tokių tragiškų klaidų pasitaikydavo neretai, todėl net buvo sumanyta pririšti varpelį, kurį įrengdavo virš kapo duobės, o virvutę palikdavo karste. Į letargą paniręs gyvas palaidotas žmogus prabudęs galėdavo duoti ženklą. Tačiau letargo miegas gali trukti nuo kelių valandų iki dešimčių metų, o tuo metu nelaimingojo niekas negali prikelti.
Magai jau nusipirko karstus
Tiesa, dar ir dabar, kai kurie dvasiniai mokytojai ir jogai naudoja kelių tūkstančių metų praktiką „kapas“, kai žmogus gyvas palaidojamas po žeme.
Tokią praktiką senovėje, kai kur ir dabar specialių parengimų metu, naudojo kariai. Jie patys išsikasa duobę, palieka nedidelę skylę skverbtis orui bei varpeliui su virvele, kuria duodavo ženklą atkasti ir leisdavosi gyvi „palaidojami“ po žeme.
Tai – padėdavo atsikratyti įvairių, taip pat mirties baimių, praeities naštų, atrasti save ir tarsi atgimti iš naujo.
„Mūsų tikslas išbandyti šią ypatingą sąmonės būseną, kurią vadiname letargo miegu, – teigė Diana, kuri su broliu jau seniai renka informaciją šia tema. – Ką gali žmogus pajusti, kai jis palaidotas gyvas? Ar yra tikimybė išsigelbėti? Viena tų galimybių – užmigti letargo miegu, kai susilpnėja visos organizmo gyvybinės funkcijos, sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja arba visiškai dingsta reakcija į aplinkos dirgiklius. Gyvybinės funkcijos nustoję veikti, bet smegenys tarsi miega. Tuomet žmogus minimaliai naudoja deguonį, todėl karste ar po žeme, gali išbūti daug ilgiau.“
Antrasis būdas išsigelbėti iš karsto – išsilaisvinimas ir todėl nusprendę realizuoti šį šiurpų eksperimentą, „DiArchy“ magai net įsigijo kelis karstus.
„Karstai gaminami iš skirtingų medžiagų, yra įvairių modelių, mechanizmų, turi skirtingas spynas, – aiškino A.Gaičiūnas. – Išanalizavome jų mechanizmus, treniruojamės, tobuliname išsilaisvinimo technikas ir rengiamės vienam pavojingiausių ir šiurpiausių savo triukų.“
