Šių metų rugsėjis Vaidos ir Rolando Skaisgirių šeimai ypatingas – judviejų sūnus Atas pradeda eiti į pirmąją klasę. Mokslus jis pradeda Žvėryne įsikūrusioje Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje.
Vaida Skaisgirė 15min pasakojo, kad mokyklos paieškos buvo lengvos – apsispręsti padėjo draugų rekomendacijos, įvairūs straipsniai internete, interviu su direktoriumi radijuje ir televizijoje. Tiesa, patekti į mokyklą nebuvo lengva – teko dalyvauti ir atrankoje.
„Sutapo požiūris į mokslą, auklėjimą, žmogiškąsias vertybes. Manau, kad vaikams reikia disciplinos, žinoma, ji neturi būti kaip kariuomenėje. Toje mokykloje to nėra. Tai gera mokymo įstaiga su puikiu emociniu fonu“, – sako V.Skaisgirė.
Rugsėjo 1-osios šventės akimirkos – galerijoje:
Vaida neslepia, kad jaudinasi dėl naujo etapo sūnaus gyvenime. Labiausiai ji nerimauja dėl visuomenėje plačiai įsigalėjusios patyčių kultūros. Su visu tuo Vaida buvo susidūrusi iš arti – mokykloje ne kartą matė, kaip buvo tyčiojamasi iš jos draugų.
„Nuo pat tos akimirkos, kai sužinai, kad laukiesi vaiko, supranti, kad visos iki šiol turėtos gyvenimo baimės padvigubėja. Kai vaikas tampa pirmokas labai svarbi pasidaro jo emocinė sveikata. Pamenu patyčias savo mokykloje.
Aš buvau stipresnė, nepapuldavau į patyčių taikiklius, bet pamenu savo vidinę kovą, kaip norėdavau padėti kitiems vaikams, bet visada būdavo baimė, kad pati tapsiu patyčių objektu, tad tiesiog patylėdavau. Labai tikiuosi, kad dabar tai yra pasikeitę“, – teigia V.Skaisgirė ir priduria tikinti, kad jos vaikui mokykloje su tuo susidurti niekada nereikės.
„Didžiausia baimė – psichologiniai momentai. Norisi, kad sūnui mokykloje sektųsi adaptuotis ne tik kaip moksleiviui, bet ir žmogui, berniukui“, – kalba Vaida.
Televizijos laidų vedėja sako, kad jai pačiai mokykloje pavykdavo ir gerai mokytis, ir būti aktyviai – ne tik dalyvauti įvairiuose konkursuose, bet ir pačiai juos organizuoti. Geriausiai Vaida iš mokyklos prisimena pilnavertiškumo jausmą, kai sekdavosi ir būdavo įvertinama.
„Mokykla – labai svarbus etapas žmogaus gyvenime. 12 metų yra daug, nėra nė vienos kitos tokios įstaigos, kurioje mes tiek daug savo gyvenimo laiko praleidžiame, dėl to svarbu pasirinkti tinkamą mokyklą, kad vaikas tinkamai augtų“, – sako V.Skaisgirė.
Pasak V.Skaisgirės, mokslų metų pradžios sūnus labai laukia. Apie mokyklą jis pradėjo kalbėti po išleistuvių darželyje. Vaida tikisi, kad pradėjęs eiti į mokyklą Atas entuziazmo nepraras.
„Atas užkietėjęs sporto mylėtojas, mėgsta krepšinį, daug treniruojasi. Taip pat jaučia meilę ir mokslui. Į pirmąją klasę jis eina mokėdamas skaityti, rašyti, skaičiuoti. Visa tai įvyko natūraliai, aš jo to neverčiau daryti. Stengiamės kiekvieną vakarą prieš miegą perskaityti po vieną knygos skyrių, tada ateina mano eilė pasakoms ar pokalbiams“, – pasakoja Vaida.
Moteris pastebi, kad nemažai tėvų dažnai pamiršta savo vaikus. Per vaikus jie bando įgyvendinti savo svajones ir jos dažnai visiškai nesutampa su tuo, ko nori vaikai.
„Visi mes skirtingi. Vieni sukurti tiksliesiems mokslams, kiti – sportui, amatams, menui, dar kiti moka gerai rašyti. Manau, kad tėvai turi atsižvelgti į savo vaikus ir jų polinkius. Kartais tenka matyti, kaip vaikai kankinasi sporto ar šokių būreliuose – visa tai, daro, nes to nori jų tėvai“, – atvirauja V.Skaisgirė.
Vaida juokauja, kad pasiruošimas mokyklai privertė sugrįžti daugiau kaip 20 metų atgal į praeitį. Paruošti pirmoką mokyklai – nemenka užduotis, bet V.Skaisgirė sako, kad painiavos ir nereikalingų priemonių pirkimo, skirtingai nei jai einant į mokyklą, nebūta.
„Pasiruošimas mokyklai buvo daug paprastesnis – mokykla pateikė sąrašą su būtiniausiomis prekėmis. Ten buvo nurodyta, kur galima įsigyti uniformą, kiek reikia marškinių. Kitame lape buvo nurodytos kanceliarinės prekės. Atas rinkosi tik tai, kas vizualu: kuprinę su krepšinio kamuoliu, penalą su futbolo kamuoliu. Aš rūpinausi tik daiktų kokybe ir reikalingumu“, – 15min apie pasiruošimą mokyklai kalba V.Skaisgirė.
Vaida tikisi, kad Rugsėjo pirmoji taps gražia jų šeimos tradicija. Būtent tokia šventė buvo jos tėvų šeimoje. Ją V.Skaisgirė prisimena kaip vieną gražiausių šeimos švenčių.
„Visas švenčių, įsimintinų dienų tradicijas perimame iš šeimos, ne išimtis ir Rugsėjo pirmoji. Šeimoje buvome trys seserys, mama su tėčiu norėdavo, kad kiekviena šventė būtų kuo įsimintinesnė.
Rugsėjo pirmoji mums būdavo didelė šventė, po mokyklos važiuodavome jos paminėti kartu. Vykdavome į baseiną, restoraną, kartais tėvai į namus pakviesdavo svečių. Visada būdavo šventiška nuotaika“, – savo mokslo metų pradžios šventes vaikystėje prisimena Vaida. Ji nori, kad ir jos sūnus šios šventės metu pajaustų tokias pačias šiltas emocijas ir vėliau jas atsimintų.
Kaip paminės pirmąją Ato Rugsėjo 1-ąją, Vaida dar nežino. Sako, kad šventės organizavimą patikės sūnui. Rugsėjo 1-oji bus sekmadienį – dieną, kurią Vaida mielai vadina Ato diena. Būtent sekmadieniais sūnus pats nusprendžia, ką jis nori veikti ir kur nueiti.
