Į penktadienio vakarą Vilniuje vykusios „Lego“ parduotuvės atidarymą susirinko visi, kas tik netingėjo. Čia buvo galima sutikti ir sporto žurnalistą Robertą Petrauską su didžiule šeima, ir prodiuserį Saulių Urbonavičių-Samą su dukra Elena, antro vaiko laukiančius Dainę ir Donatą Baumilas, trečio vaiko laukiančius Deividą ir Vaidą Česnauskius, Redą Bžeskienę su dukromis, Viktoriją Macijauskienę, Laurą Mazalienę...
Kartu su Danieliumi Bunkumi, jo sūnumi Kristupu ir dar dviejų draugių dukromis į šventę atskubėjo ir Viktorija Siegel.
Vaikams ši šventė pasirodė it apsilankymas rojuje – visi tuoj pat čiupo konstruktorius ir puolė žaisti. O tuo tarpu suaugusieji bendravo su 15min: pasidalijo prisiminimais apie pačių vaikystę bei atviravo, kokius žaislus perka savo atžaloms.
Abi dukras į šventę atsivedusi Renata Šakalytė-Jakovleva pasakojo, kad vaikystėje žaislus jai dažniausiai parūpindavo senelis.
„Pati vaikystėje neturėjau daug žaislų. Labiausiai mėgau tuos, kuriuos man padėdavo pagaminti senelis. Tie žaislai būdavo kuriami iš įvairių medžiagų. Kai buvau maža, gyvenau kaime. Nebuvo prabangos turėti naujų žaislų... O senelis išdroždavo ką nors iš medžio. Arba, pavyzdžiui, iš kokios dėžutės lovelę pagamindavo... Sūpynes pagamindavo. O močiutė kokius patalėlius pasiūdavo ar numegzdavo“, – kalbėjo.
Sako, kūrybiškumą paveldėjo ir pačios vaikai: „Dukra labai mėgsta konstruktorius. Jai patinka kurti, konstruoti. Dar mėgsta lėles. Ji irgi gana kūrybiška. Man patinka, kad kai kuriuos daiktus ji moka naudoti ne pagal paskirtį, o su jais fantazuoti. Žavu, kai ji pasiima mano šaliką ir įsivaizduoja, kad čia jos šleifas, arba kai mano sijonas tampa jos suknele. Nelepiname vaikų. Nėra per daug žaislų, bet jie visi mylimi.“
Prisiminimais pasidalijo ir Viktorija Macijauskienė, atvykusi į renginį su sūnumi: „Aš beprotiškai mėgau žaisti su „Lego“, taip pat dėliones. Žaidžiau ir su lėlėmis, statydavau joms namus. Bet svarbiausia buvo konstruktoriai. Prisimenu, kaip namuose darydavau ekspozicijas. Dar dabar yra jų nuotraukų... O dabar sūnus mėgsta „Lego“. Čia gal genai? Mane visad traukė prie technikos. Patikdavo išardyti, surinkti.“
Buvusio krepšininko Arvydo Macijausko žmona džiaugiasi, kad jos vaikai mėgsta žaisti kartu: „Vaikai mėgsta kareivėlius, pilis, žmogeliukus. Dukra mato brolio pavyzdį, tai mėgsta su juo žaisti karus, medžioklę. Jie pasiskirsto rolėmis, būna geriečiai ir blogiečiai. Ji moka įsitraukti į kiekvieną žaidimą.“
Savo prisiminimais pasidalijo ir Reda Bžeskienė: „Mūsų laikais buvo mediniai žaislai. Bet nesiskundžiu – gyvenau taip, kaip visi vaikai tais laikais. Kiek turėjome, tiek užteko. Dabar pasiūla kur kas didesnė. Tai vienok gerai, bet iš kitos pusės, gal kiek ir lepiname tuos vaikus... Pati stengiuosi to, ko nereikia, nepirkti. Tik tai perku, ko tikrai nori. Mažylei dar mažai kas įdomu, o vyresnėlė labai mėgsta minkštus, pliušinius žaislus, taip pat puzle. Jai patinka piešti, lipdyti iš plastilino.“
Tuo tarpu Viktorija Siegel pasakoja, kad vaikystėje turėjo viską, ko tik galėjo panorėti.
„Aš mėgau žaisti su lėlėmis-kūdikiais. O Dieve, kaip man patiko... Tik atsirasdavo nauja tokia lėlė, iškart tėvų prašydavau. Dar labai mėgau mašinytes. Tada mėgau mažytes, dabar – dideles, taigi niekas nepasikeitė! Mašinytes turėdavo mano vyresnis brolis – pasidalindavo. Dar man patiko barbės. Turėjau jų namelį. Namuose žaislai užėmė daug vietos – tikrai negalėčiau skųstis“, – šypsojosi.
Daug mažiau žaislų vaikystėje turėjo Saulius Urbonavičius-Samas: „Tokių stebuklų kaip šiandien kad yra, mes neturėjome. Atsimenu, buvo tokie baisūs alaviniai kareivėliai. Dar iš plastilino statydavome pilis su draugeliais, po to kariaudavom. Buvo dar baisių mašinėlių... Lyginu viską su šiandiena. Tada buvo kitaip... Daugiau patys kūrėme.“
O kaip jo dukra Elena? „Dukra labai mėgsta konstruoti. Lėlės jai – nelabai. Retai su jomis žaidžia... „Lego“ jai – daug geriau.“