„Sulaukiu įvairių nuomonių ir pasisakymų dėl savo figūros, sudėjimo. Kažkam labai gražu, yra ir tokių, kuriems nepatinka. Ir tai normalu, nes kiekvienas iš mūsų esame individualūs, turintys savo nuomonę, skonį ir skirtingą požiūrį į pasaulį. Taip įdomiau. Nesistenkime įtikti ir patikti visiems, juk tai neįmanoma!! Įsivaizduojate, kaip būtų nuobodu, jeigu staiga visi pradėtų gyventi ir mąstyti vienodai?
Bet žinote, kas yra svarbiausia? Meilė sau! Patikti pačiam sau. Mylėti save tokį, koks Tu esi. Mylėti savo kūną, savo sudėjimą ir džiaugtis tuo! Na, o jei kažkas nepatinka savyje, tuomet mėginti tai pakeisti! Ir kad ir kas man ką besakytų, aš patinku pati sau ir savo vyrui, o tai tai viena iš priežasčių, kuri daro mane laimingą!, – mintis išsakė Viktorija, neseniai įsiamžinusi „Space Boutique“ fotosesijoje Kanuose.
Šia tema V.Siegel sutiko pasikalbėti ir su 15min. Ji papasakojo, kaip reaguoja į neigiamus komentarus, ką mano apie kūno kultą ir iškreiptą socialinių tinklų realybę, atskleidė, kokia tema ją vis dėlto skaudina, ir davė patarimų, kaip išmokti kovoti su savikritika.
– Prasitarėte, kad dažnai sulaukiate ne tik gražių, bet ir piktų komentarų. Ar pati priimate pastabas, o gal mokate atsiriboti nuo jų? Kas padeda į neigiamas replikas nekreipti dėmesio?
– Kai nusprendi žengti žingsnį žinomumo link ir socialiniuose tinkluose imi skelbti asmeninio gyvenimo detales, viešinti tai, už ką sekėjai tave gali kritikuoti, turi žinoti, kad visiems niekada neįtiksi – bus armija ne tik palaikančių, bet ir nepalaikančių, kurie bandys tave keisti. Man net šiek tiek keista, kai rašo pamokslaujančias žinutes – nejaugi žmonės galvoja, kad parašys nepažįstamam žmogui apie tai, ką, jų manymu, ne taip darau, o aš vieną dieną persiversiu ir pradėsiu kitaip gyventi? Kartais su Danieliumi pasijuokiame iš to.
Gal atrodo, kad įdedi nuotrauką ir visi tau šypsosi, bet tai nėra tiesa. Aš iškart supratau, kad instagramas turi ne tik gražiąją, bet ir blogąją medalio pusę – ten daug pavydo, negatyvių žinučių. Mane seka virš 90 tūkst. žmonių, tai normalu, kad patinku net ne visiems sekėjams. Bet kiekvienam įtikti ir nežadu, visiems geras nebūsi. Kam patinku – labai malonu, ačiū, o kam ne – tai irgi ačiū, nes jie mane pakrauna.
Negatyvias žinutes moku paversti pozityviomis, pagalvoju, kad vis dėlto žmogui rūpiu, jei jis netingi rašyti ilgų litanijų, pamokslų. Per tam tikrą laiką tampi stipresnis ir kritiką priimi jau ne taip skaudžiai. Be to, su laiku jos ir mažėja – galbūt žmonės supranta, kad neverta aukoti savo laiko tam, kad kažkam įgeltum? Juk geriau tuo metu pasivaikščioti su vaiku ar nueiti vakarienės su vyru negu moralizuoti kitą žmogų.
Vis dėlto kartais stebiuosi – iš kur pas žmones tiek negatyvo? Jei man žmogus nepatinka, nepriimtinas jo gyvenimo būdas, tiesiog praleisiu pro ausis, ką jis sako, praleisiu jo nuotrauką instagrame, bet niekada gyvenime nerašysiu, nemoralizuosiu – tiesiog nekreipsiu dėmesio. Kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo savininkas, kiekvienas pasirenkame, kokį gyvenimą norime gyventi, tad nereikia piršti savo nuomonės kitam.
– Tačiau ar kada nors nekilo minčių dėl piktų pastabų išsitrinti socialinių tinklų anketų, nebekelti į jas nuotraukų?
– Jei nori demonstruoti savo gyvenimą instagramo paskyroje, turi būti stiprus. Prieš įkeldama nuotrauką ar vaizdo įrašą aš puikiai suprantu, kad sulauksiu įvairių komentarų, replikų. Bet svarbiausia, kad man pačiai patinka mano turinys, man pačiai patinka, ką aš darau instagrame, jaučiuosi gerai ir jaučiu, kad einu teisingu keliu.
Dar nėra taip buvę, kad mane palaužtų kokia nors kritika ar negraži žinutė iki tokio lygio, kad sugalvočiau trinti instagramą. Taip, būna dienų, kai norisi pabėgti nuo socialinių tinklų, tai tą ir darau – tiesiog išjungiu telefoną, pabūnu su šeima, atsiriboju nuo virtualaus pasaulio ir pailsiu, tam kartais užtenka ir dviejų dienų. Tačiau kad visiškai ištrinti, tai nežinau – galbūt esu per daug stipri, kad mane taip palaužtų pikti liežuviai.
Per tą laiką, kai esu instagrame, išmokau priimti kritiką, užsiauginti storą odą, kurios nelabai įmanoma pramušti. Aišku, būna nemalonių žinučių – esu jautresnė, kai kalbama apie mano vaiką. Ant manęs gali sakyti kas ką nori, bet jeigu palies mano vaiką, tada ne tik supyksiu, bet galiu parašyti ir negražią žinutę. Man vaiko tema yra šventa – kalbėkite apie mane, mano gyvenimo būdą, bet vaiko prašau neliesti. Manau, kiekviena mama šiuo klausimu man pritartų.
Viktorijos Siegel fotosesija Kanuose – 15min galerijoje:
– Kalbant apie kūno kultą, šiomis dienomis vertinamos ir giriamos lieknos, dailaus sudėjimo merginos, tačiau jūs teigiate, kad net turėdama nepriekaištinga kūną sulaukiate pastabų.
– Kūno kultas Lietuvoje yra per daug perspaustas. Daugelis nori atitikti tam tikrus standartus, bet aš manau, kad žmogus turi atrodyti taip, kad pats jaustųsi gerai. Jeigu moteris apkūnesnė ir savo kūne jaučiasi puikiai, jai neverta laikytis dietų, jei kitai patinka būti lieknesnei – tai vėlgi yra gerai.
O už tai, kad esu tokia kūda, aš dėkinga savo genams, nes šiuo klausimu esu tinginė – nevaikštau į sporto salę, ir jeigu kiekvienas suvalgytas kąsnelis eitų į kūną, atrodyčiau kitaip, nes valgau daug, beveik nieko neatsisakau. Yra pora dalykų, kurių tiesiog nemėgstu, pavyzdžiui, saldumynų mano gyvenime gali ir nebūti, tai jų ir nevalgau. Manęs klausia, kokių specialių dietų laikausi, bet jokių dietų nesilaikau ir jokių sporto pratimų nedarau.
– Tai kaip, jūsų nuomone, turėtų elgtis merginos, kurios save labai kritikuoja, yra savimi nusivylusios? Juk ne visus dalykus, kad ir tą patį minėtą svorį, galima pakeisti.
– Instagramas kartais iškreipia realybę – joje viskas nėra taip idealu, kaip atrodo ten. Daug mergaičių prisižiūri tų nuotraukų ir po to man rašo, kad stovi prieš veidrodį ir kompleksuoja. Aš labai palaikau tokias merginas, stengiuosi paaiškinti, kad nereikia lygiuotis į instagraminius modelius, nes realybėje viskas kitaip.
Kiekvienai merginai palinkėčiau pamėginti pamilti save tokią, kokia ji yra. Galbūt jei tu turi vieną minusą, galima rasti dešimt pliusų. Galų gale,, ne grožyje yra laimė. Grožis yra labai laikinas dalykas – šiandien tu graži, o rytoj tą grožį gali ir prarasti. Reikia atsispirti ir suprasti, kad laimė prasideda nuo tavo vidaus, nes kad būtum laimingas, neužtenka būti vien tik gražiam. Juk kiek daug yra labai gražių, bet nelaimingų, vienišų, paliktų moterų. Grožio neužtenka, turi būti gražus ne tik išore, bet ir vidumi. Visoms merginoms, kurios kompleksuoja dėl savo išvaizdos ar kitų trūkumų, sakau – pažiūrėk giliau, nežiūrėk vien tik į veidrodį, pažiūrėk, koks esi nuostabus žmogus iš vidaus.
Taip, man gražūs žmonės yra gražu, bet kartais grožis būna apgaulingas ir išoriškai gražus žmogus gali vidumi taip tave apstumti... Aš niekada nesprendžiu apie žmogų su juo nepabendravusi, nes pirma nuomonė apie žmogų gali būti labai apgaulinga ir ne kartą esu tą pastebėjusi – pamačiusi žmogų apie jį pagalvoju vienaip, o pabendravusi kardinaliai pakeičiu nuomonę. Dabar man nebetinka tas dalykas, kad žmogų reikia sutikti pagal išvaizdą. Kol nepabendrauju, nedarau apie žmogų visiškai jokių išvadų.
– O ką tuomet reikėtų daryti, kad žmonės taptų tolerantiškesni? Kaip išugdyti tą toleranciją?
– Manau, kad viskas ateina iš šeimos, nuo mažų dienų, priklauso nuo to, kokias vertybes tau įskiepijo tėvai. Mano šeimoje visą laiką buvo kalbama apie patyčias, kitų žmonių toleravimą. Tėveliai sakydavo, kad negaliu tyčiotis, juoktis iš žmogaus, sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje, sergančio kažkokia liga, neturinčio pinigėlio, mokydavo, kad kaip tik turiu tokiam žmogui padėti. O iš tų, kurie labai gerai gyvena, tu turi kažko pasisemti, pažiūrėjęs į juos pagalvoti, kaip gerai, kad yra žmonių, kuriems sekasi gyvenime, juk jeigu tokių būtų daugiau, tai ir kiti laimingesni būtų. Kiekvienam, kad ir savo priešui, linkėčiau gyventi laimingai, nes kai žmogus yra atradęs laimę, nėra noro įkąsti kitam, pašiepti, tyčiotis.
O mano šypsena veide tikrai nepriklauso nuo komentarų – ji priklauso nuo mane supančių, palaikančių artimų žmonių, šeimos ir draugų. Aišku, teigiamus komentarus girdėti malonu – visada su šypsena juos perskaitau, bet tai tikrai nėra mano pagrindinis laimės varikliukas. Pagrindinis laimės varikliukas yra mano šeima, nes šiuo metu labai moku atsiriboti nuo virtualaus pasaulio.
