Istorija, kaip Abdullah Qiamas atsidūrė lietuviško „X faktoriaus“ scenoje, daugeliui primins ir kitas, pastaruoju metu vis dažniau girdimas iš pasienio su Baltarusija. Prieš beveik trejus metus vyras į Lietuvą pabėgo iš Afganistano, o jo kelias į normalų apsigyvenimą čia gerokai užtruko. Tačiau dėl to, kokiame gyvenimo taške yra dabar, Abdullah be galo džiaugiasi.
Pabėgo nuo karo
„Kaip ir kiti afganistaniečiai, išvykau dėl karinės padėties. Net prieš tai situacija ten buvo bloga, tiesiog galbūt žiniasklaida to tiek nenušviesdavo, todėl žmonės apie tai nežinojo“, – prisipažįsta Abdullah.
Kirtus sieną, atlikėjas beveik porą metų praleido migrantų stovykloje. Apie ją vyras per daug atvirauti nesiryžta, vis pabrėžia, kad yra laimingas tuo, kaip viskas baigėsi, o paprašytas palyginti su dabartine situacija pasienyje, sako, kad tuo metu viskas buvę kur kas paprasčiau.
„Anksčiau sąlygos buvo tikrai geresnės. Dabar, kai migrantų ypač daug, valdžia nebesusitvarko su jų kiekiais. Jeigu šie žmonės gyventų tokiomis sąlygomis, kokios buvo prieš metus ar daugiau, jie tai labiau įvertintų“, – trumpai migrantų temą pakomentuoja pašnekovas.
Praleidus nemažai laiko migrantų stovykloje, afganistaniečiui buvo leista apsigyventi Vilniuje. Paklaustas, kodėl nusprendė čia pasilikti, vyras atviras – kitaip būti negalėjo.
„Priežastis, kodėl likau čia, buvo ta, kad neturėjau kito pasirinkimo. Bet man pradėjo čia labai patikti“, – priduria Abdullah. Kaip atskleidžia atlikėjas, jis čia atvyko vienas – dalis jo šeimos liko Afganistane, o kita gyvena Didžiojoje Britanijoje.
„Su šeima Afganistane palaikau šiokį tokį kontaktą, bandau palaikyti juos morališkai. Turiu ten ir artimų draugų, kurie yra pavojuje. Žinoma, kad sunku jų visų nematyti. Bet nenoriu skųstis, man patinka čia“, – paklaustas apie nutrūkusius ryšius sako Abdullah.
Beje, vyro šeima Afganistane jau žino, kad jis pasirodė atrankose ir sulaukė ne tik komisijos, bet ir žiūrovų simpatijų. Nuo vaikystės dainavusio Abdullah artimieji dėl to be galo džiaugiasi.
„Kartu tai juos šiek tiek ir stebina, ypač tai, kad žmonės čia žiūri, ką darau, kad esu naujienose“, – šypsosi pašnekovas.
Tikisi per muziką rasti dialogą
Dainavimo projekto atrankų metu daugelis žiūrovų ošė Abdullah išgirdę dainuojantį lietuviškai, o kai kurių komisijos narių veiduose dėl to matėsi nuoširdi nuostaba. Nors su afganistaniečiu interviu metu kalbamės angliškai, jis lietuvių kalbos mokosi jau kuris laikas, nepaisant to, kad ši jam nesirodo pati lengviausia.
„Turiu draugų lietuvių, todėl kito pasirinkimo nėra, kaip tik išmokti“, – juokiasi atlikėjas.
Abdullah skuba pabrėžti, kad dainuoti lietuvių kalba jis pasirinko visai neatsitiktinai. Vyras teigia girdėjęs, kad kiti dalyviai dažnai renkasi ir anglų kalbą, tačiau jam iškart buvo aišku, jog jis stengsis laužyti liežuvį tol, kol sudainuos lietuviškai.
„Tai dariau dėl situacijos su migrantais Lietuvoje ir Afganistane ir dėl to, kad esu čia, – teigia pašnekovas. – Taip Lietuvai norėjau išsiųsti gražią žinutę. Kaip užsienietis, žinau, ką tai reiškia. Jeigu tuo metu, kai mano šalyje buvo taika, būčiau išgirdęs, kaip kažkas iš užsienio dainuoja mano gimtąja kalba, būčiau buvęs laimingas. Ypač jeigu jie labai stengtųsi dainuoti, darydami kaip įmanoma mažiau klaidų, be akcento. Žinojau, kad žmonėms tai patiks.“
Vyras įsitikinęs, kad muzika, o ypač lietuviška, gali tapti gražaus dialogo pradžia. „Tikiuosi, kad šis pasirodymas galbūt pakeitė kai kurių žmonių nuostatas“, – šypsosi jis.
Paklaustas, ar nebijo neigiamų reakcijų, ypač dėl to besirandant judėjimams, Abdullah pripažįsta šiokį tokį nerimą širdyje besinešiojantis.
„Kiekviena šalis turi radikalesnių žmonių su radikalesnėmis idėjomis, bet, kita vertus, esu iš Afganistano, todėl tikrai nebūtų blogiau, – juokiasi jis. – Nors mane tai neramina, bet nebijau.“
Dabar Abdullah savo dėmesį stengiasi sutelkti ne į baimes, bet į tikslus. Kartu su grupe Lietuvoje koncertuojantis vyras norėtų ir toliau tuo užsiimti, kurti muziką, turėti savo studiją.
„Paskutinius metus jau pradėjau lankyti vokalo pamokas, viskas tapo kur kas rimčiau. Muzika tikrai yra mano svajonė“, – pokalbį užbaigia pašnekovas.
