Apie tai Soliaris pasidalijo įrašu ir savo feisbuko paskyroje, vėliau situaciją pakomentavo ir 15min.
Soliaris rašė apie M.Žilionio ligą, apie tai, kad jam bandė padėti ne tik šeima, bet ir draugai, tačiau medikai neva į jo būklę žiūrėjo pro pirštus, nesiėmė gydyti taip, kaip derėtų, per anksti paleisdavo gydytis savarankiškai.
„Modestas pats nesuvokė, kad serga – tai matė aplinkiniai, draugai, šeimos nariai, dėstytojai. Jis pasakojo apie tai, kaip ėmė girdėti balsus, kad čia jau nebe jis, kad nesupranta, kas su juo vyksta. Tėvai kreipėsi į medikus, į privatų psichiatrą, kuris tokios būklės paleido jį su mama ir receptu namo. Žmogus, būdamas tokios būsenos sakė, kad jam nereikia vaistų.
Iškart po to aš jį su mama vežiau namo. Mama sakė, kad Modestas labai sunkiai serga, paklausiau, kodėl paleido, sako, reikės jį mums prižiūrėti. Modestas pats savo mamą prižiūrėjo, nes ji sunkiai serga ir vos paeina, tai kaip mama gali juo pasirūpinti?“ – retoriškai klausė Soliaris.
Pasak atlikėjo, po to su M.Žilioniu ji praleido kelias dienas kartu, po kelias dienas pasikeisdami laiką su juo leido ir kiti vaikino draugai. Tačiau nė vienas tuomet nenutuokė, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje.
„Nė vienas nebuvome susidūrę su tokia liga. Žmogus iš superpozityvaus tapo visiškai negatyvus. Ką beveiktume, šypsenos nebuvo. Kai kurie draugai vežėsi jį net į darbą. Tačiau, kaip matote, draugų žodžiai ir veiksmai nepadėjo“, – 15min kalbėjo jis.
„Plika akimi matėsi, kad jam blogai. Medikai, mano galva, turėtų prisiimti atsakomybę už kiekvieną pacientą, o ne paleisti jį sunkios būklės gydytis namo. Jis juk neadekvatus tokios būsenos!“ – kalbėjo žinomas atlikėjas.
Soliaris sako, kad nors draugo ir nebesusigrąžins, kalbėdamas apie tai garsiai jis nori, kad „įstatymai, leidžiantys medikams nusimesti atsakomybę, būtų atsakingesni“. Neva jei medikai mato, kad pacientas nesuvokia realios grėsmės, o medikai ją mato, tuomet su artimaisiais jie turėtų nuspręsti, kaip gali žmogui kartu padėti, bent tol, kol pacientas pradės adekvačiai, pozityviai mąstyti.
„Mūsų debiliški įstatymai neleidžia vežti gydyti žmogaus priverstinai. Visi draugai kalbėjo ir leido laiką su juo, bet jis bendravo su balsais, kuriuos girdėjo. Čia turi kalbėti specialistai ir skubiai jam padėti, o ne paleisti namo su vos paeinančia mama, kai ją pačią reikia prižiūrėti. Jis buvo pas privačius gydytojus ir specialistai niekuo nepadėjo tik paleido ir pasakė, ko laukti. Tiesa, išrašė vaistų, kuriuos jis ne nurydavo, o paslapčia išspjaudavo.
Ko verti įstatymai, kurie neleidžia žmogaus priverstinai gydyti, kai jis nesupranta, kad to reikia, ir nenori gydytis. Ką mes galime padaryti, kai įstatymai neleidžia vežti gydyti, o jis nenori pats ir sako tik per mano lavoną?“ – kalbėjo Soliaris.
Pasak atlikėjo, policija skiria nuobaudas pamatę viešoje vietoje išgėrusį žmogų, taip bandydami apsaugoti aplinkinius nuo galimų nelaimių, tačiau sunkiai sergantį ir keistus garsus girdintį žmogų palieka kapstytis pačiam.
„Kur siuntimas į ligoninę? Kur skubi pagalba? Vaistai? Kur specialisto priežiūra, kad koks vidinis balsas netyčia nepatartų padaryti kvailystės? Nebuvo jokios pagalbos. Ir jie taip elgiasi su žmogaus gyvybe? Čia normalu? Kiek dar tokie psichiatrai nuvarys į kapus ir, remiantis įstatymais, nusimes vienu parašu atsakomybę nuo savo pečių?“ – klausė jis.
Modestas Žilionis bus pašarvotas antradienį nuo 16 val. už Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios esančioje 2-oje šarvojimo salėje Antakalnyje (M.K.Paco g. 4). Artimieji ir draugai prašo nenešti gėlių, o pinigus paaukoti į aukų dėžutę, jie bus skirti M.Žilionio laidojimo išlaidoms.
Priverstinis gydymas – tik su teismo leidimu
15min situaciją pakomentavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė. Pasak jos, informacija, kad sunkia psichine liga sergantis žmogus negali būti paguldytas į ligoninę nėra teisinga – Lietuvos įstatymai leidžia tai padaryti, tačiau tam yra reikalingas teismo leidimas. Visas procesas, kaip tai turėtų vykti, yra nurodyti LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.
„Įstatymas numato, kad žmogus gali būti priverstinai guldomas į gydymo įstaigą kai serga sunkia psichikos liga ir gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju psichiatras informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą apie priverstinio gydymo paskyrimą. Ši informacija įrašoma į medicinos dokumentus.
Nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas, o iki tol, kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras. Pacientas gali būti priverstinai gydomas tik tuo atveju, jeigu jis yra priverstinai hospitalizuotas į stacionarinę psichiatrijos įstaigą“, – kalbėjo ji.
A.Žilinaitės teigimu, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti.
„Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą.
Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.
Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams.
Pagal gydančiojo psichiatro rekomendaciją psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą turi teisę nutraukti ir anksčiau. Kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas“, – 15min komentavo ji.
Pirma pagalba – bendravimas
Situaciją 15min pakomentavo ir psichologas Paulius Skruibis. Pasak jo, priverstinė hospitalizacija, kai žmogų reikia guldyti į ligoninę, pacientui taikoma tuomet, kai jis kelia grėsmę savo arba kitų gyvybei. Tačiau kiekviena situacija – individuali, esą kartais sunku nustatyti grėsmės ribą, o ir reikia įvertinti, ar žmogus ketina ką nors pats sau pasidaryti.
„Jeigu gydytojai pradėtų guldyti visus, kuriems kiltų minčių apie savižudybę, nemanau, kad tai būtų geras variantas. Ne visuomet to reikia, o ir daryti kažką prieš žmogaus valią, guldyti jį į ligoninę priverstiniu būdu, nėra malonu“, – 15min kalbėjo P.Skruibis.
Psichologas pripažįsta, idealiu atveju, kai žmogus kreipiasi pagalbos į specialistus turėdamas minčių apie savižudybę, ta pagalba neturėtų apsiriboti vien vaistų išrašymu. „Turi būti pokalbiai, yra reikalingas psichoterapijos kursas – tai labai svarbu. Reikia įvertinti ir aptarti savižudybės grėsmę, kaip žmogus gali pats sau padėti, save apsaugoti, padėti jam susipažinti su jo būsenomis“, – sakė jis.
P.Skruibio teigimu, dabar kalbėti apie konkrečią M.Žilionio situaciją gana sudėtinga, neva dabar galima tik spėlioti, kas buvo padaryta tinkamai, kas ne, kaip tokiu atveju reikėjo elgtis.
„Tokiais atvejais, kai yra psichozės simptomai, gali reikėti gydymo ligoninėje. Ką tuomet daryti, vieno atsakymo nėra. Priversti žmogų gydytis gana sudėtinga, tačiau reikia stengtis su juo kiek įmanoma daugiau kalbėtis, paraginti, bandyti įtikinti, kad tokia pagalba būtina“, – sakė P.Skruibis.
Apie tai, kad artimiesiems reikia kuo daugiau bendrauti su sergančiuoju depresija, kalba ir medicinos psichologė Algina Šamonskienė.
„Pirmiausia, kaip galima padėti tokioje situacijoje – daugiau kalbėtis su sergančiu žmogumi. Daugiau klausti, daugiau būti kartu, leisti kartu laiką. Savižudybės dažnai susijusios su dėmesio stoka, nors jei tai yra ligos atvejis, jei žmogus jau girdi garsus, regi haliucinacijas, tada juo labiau reikia, kad šalia būtų artimi žmonės. Palaikymas labai reikalingas“, – 15min kalbėjo ji.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
