„Tai pirmieji mano bandymai kurti kalba, kuriai jaučiu aistrą nuo mokyklos laikų“, – kalbėjo atlikėja.
Jos kūrinio „Nadežda bez povada“ premjera įvyko ką tik, o klausytojų palaikymo sulaukusi daina „Ja odna“ gimė dar metų pradžioje.
Abiems joms melodiją ir žodžius parašė pati Rūta. Aranžuotės – prodiuserių Jevgenijaus Dalnikovo ir Algio Drėmos kūrybos rezultatas. Beje, būtent Jevgenijus ir Algis paskatino dainininkės širdį prabilti negimtąja kalba.
„Jie turėjo sumanymą, kuriam įgyvendinti ieškojo tinkamo žmogaus. Nė viena mano pasiūlyta kandidatūra lyg ir nebuvo patvirtinta. Tuomet, tarsi savaime, kilo sprendimas – kurti rusiškai pamėginti man pačiai“, – sakė R.Ščiogolevaitė.
Ji norėjo kiek kitokio, modernesnio muzikos skambesio, bet aranžuotės bendraautoriai patarė rinktis klasiką.
„Teko padiskutuoti su vyrais, bet vienas prieš du... Pergalė neįmanoma“, – juokavo dainininkė.
Įvertinkite naujas Rūtos dainas:
Rusų kalbą Rūta pradėjo mokytis vyresnėse klasėse. Melodingumu ir išsireiškimų gausa ją sužavėjusiai šnekai tuomet būsima dainininkė skyrė daug dėmesio.
„Mokiausi savarankiškai, žiūrėdavau filmus rusų kalba, versdavau poeziją. Gaila, tuomet niekas manęs neskatino tuo užsiimti aktyviau“, – sakė pašnekovė.
Ji neabejoja – nelavinama kalba pasimiršta. Būtent todėl, nuėjusi į saloną pasigražinti, Rūta iki šiol meistrių, mokančių rusų kalbą, prašo ja ir bendrauti bei jokiu būdu nepasakinėti, jei koks žodis ar išsireiškimas yra primiršti.
„Esu humanitarė. Mokykloje neblogai mokėjau vokiškai. Vėliau savarankiškai perpratau anglų kalbą. Studijų laikais susipažinau su prancūzų, italų, ispanų. Tik taisyklė lavinti kalbą, jei nori ja šnekėti, galioja visais atvejais“, – sakė R.Ščiogolevaitė.
Aistrą rusų kalbai ji supranta kaip kylančią iš kraujo ryšio bei meilės artimiesiems. Nors Rūtos namuose visi šeimos nariai bendraudavo tik lietuviškai, iš Rusijos yra kilęs jos senelis.
„Dainų tekstai dažniausiai nėra apie kažką konkrečiai. Tai lyg mano ir aplinkinių patirčių mišinys, „pagardintas“ svajonėmis“, – su šypsena kalbėjo R.Ščiogolevaitė.
