Apie visame pasaulyje žinomą, dainininkę ir aktorę, tapusią savo laikmečio simboliu, Marlene Dietrich memuaruose „Marlene Dietrich: The Life“ papasakojo vienintelė jos dukra Maria Riva.
Viena moteriai labiausiai atmintyje įstrigusių ir knygoje aprašomų Marlene Dietrich charakterio savybių – ji visais įmanomais būdais slopindavo bet kokius žmogiškumo ir gerumo jausmus. Aktorė niekada nesielgdavo spontaniškai šiltai, ji nesijuokdavo. Geriau pažįstami jai buvo lediniai motinos žvilgsniai.
„Mano mama buvo kaip kilmingoji. Kai ji kalbėdavo, žmonės klausydavosi. Kai ji pajudėdavo, žmonės stebėdavo. Ji niekada nelaukė eilėje, net pasų tikrinimo postuose, ir visada nustebdavo, pamačiusi normalius žmones jų pilnose vietose, tokiose kaip oro uostai ar viešbučių fojė, kokie jie būdavo baisūs.
Dietrich buvo didelė egoistė, retai kada bendraudavusi su kitais. Kad tai įvyktų reikėdavo, jog kito žmogaus nuomonė sukeltų susidomėjimą“, – rašė Maria Riva.
Nepaisant to, Marlene Dietrich dukra vis dar pagirtinai vertina išlikusį nepakartojamą Marlene meniškumą, jos legendą. Spindintis įvaizdis, nuostabus kūnas, hipnotizuojantis žvilgsnis iš po tų garsių vokų filmuose „The Blue Angel“, „Shanghai Express“ ir „The Devil Is A Woman“ – štai kas pavertė ją tikra Holivudo legenda.
Kaip rašo „Daily Mail“, Maria Riva neklysta apibūdindama Marlene Dietrich efektą – karoliukai ir blizgučiai, plunksnos ir šilkinės pėdkelnės, ilgi paltai prisidėjo prie įsimintino aktorės ir dainininkės portreto. Moters plaukai visuomet būdavo apšviečiami iš užpakalio, sudarant vaizdą, kad virš galvos jai spindi aureolė. Tie, kurie turėjo garbę išgirsti jos balsą, taip ir nepamiršo, kaip jis skamba – galintis užmigdyti visą pasaulį, kartu toks liūdnas ir ilgesingas.
Filmuose, o vėliau ir koncertuose, ji perteikdavo erotinę nuoskaudą, niūrų išsekimą. Dažnai dėvėdama aukštą cilindrą, baltą kaklaraištį ir klostuotas kelnes, „dar gerokai anksčiau nei tai tapo priimtina, Dietrich tapo seksualumo įsikūnijimu“.
Ne žvaigždės įvaizdžiui kenkiančioms skyryboms
Marlene Dietrich gimė 1901-aisiais Berlyne – prūso pareigūno, žuvusio per Pirmąjį pasaulinį karą Louiso Ericho Otto Dietricho ir Josephine, šaltos ir griežtų taisyklių besilaikiusios moters šeimoje.
Nuo savo tėvų Marlene šiek tiek skyrėsi – omenyje turint temperamentą ir tai, kad ji buvo linkusi į meną. Ji mokėsi Maxo Reinhardto vaidybos akademijoje ir buvo pasiryžusi tapti garsia teatro aktore. Spektakliuose Marlene Dietrich nesigėdydavo demonstruoti savo ilgų kojų ir ypač mėgo puoštis ryškiais kostiumais – taip ji bent jau savo fantazijoje persikeldavo į pasaulį, kuriame nėra skurdo ir infliacijos.
Karjerą kine Marlene Dietrich pradėjo nežymiais vaidmenimis. Ir nors jos motina visus šou versle dirbusius žmones vadindavo „nejudriais, tambūrinu grojančiais vagimis“, tada 22-ejų mergina dar stipriau į šį pasaulį įsitraukė 1923 metais ištekėdama už režisieriaus padėjėjo Rudolfo Siebero. Rudis, kaip jį vadino moteris, iškart atsidūrė antrame Marlene Dietrich gyvenimo plane. Vyras, kaip rašoma „Daily Mail“, žinojo ir apie jos romanus, ir apie šūsniais jai siunčiamus meilės laiškus, bet į nieką nekreipė dėmesio.
Nors juodu taip niekada ir neišsiskyrė, Rudolfas Sieberas buvo „ištremtas“ gyventi į vištų ūkį San Fernando slėnyje. Ilgametė slapta jo mylimoji Tamara Matul buvo verčiama darytis abortus, siekiant išvengti skandalų apie klibančią Marlene Dietrich – ryškiausios to meto žvaigždės, santuoką.
Berlyne aktorė susipažino su Josefu von Sternbergu – vyriausiu jos mentoriumi, režisavusių kelis filmus su Marlene Dietrich. „Jis rado moterį, kurios ieškojo“, – apie kitą aktorės mylimąjį rašė jos dukra.
Josefas von Sternbergas ir Marlene Dietrich filmavimo aikštelėse dirbdavo iki išnaktų, kankindami vienas kitą scenų pakartojimais. Taip tarp jų užsimezgė „sadomazochistinis ryšys“. „Jis tarsi turėjo magiškų galių“, – apie motiną, nespėjusią nė suvokti, kad pateko į jo žabangus, pasakojo Maria Riva.
Netrukus Jusefas von Sternbergas apsigyveno Marlene Dietrich ir Rudolfo Siebero namuose. Pastarasis juose atliko ne aktorės mylimojo, o jos ir naujo jos širdies draugo liokajaus vaidmenį.
Itin atviruose memuaruose apie aktorę bene daugiausiai dėmesio sulaukė jos nimfomanijakiškas elgesys. Ilgas ir garsių pavardžių pilnas žinomos moters partnerių sąrašas – Frankas Sinatra, ne vienas Kenedžių šeimos narys, Velso princas, Marlonas Brando ir dar daugelis kitų.
Vienas iš daugelio jos meilės nuotykių suvenyrų – Johno F.Kennedy nuo jos nuplėšti jos apatiniai, tačiau brangiausias Marlene Dietrich buvo abortui namuose atlikti rinkinys, pavadintas „Ledinio vandens ir acto dušas“. Marlene Dietrich, kaip rašo „Daily Mail“, buvo akivaizdaus paleistuvavimo pavyzdys, atvedęs save į tiesmukišką destrukciją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jaunos aktorės Saundros Edwards karjerą ir svajones sugriovė sutuoktinio nužudymas
Po filmo „The Blue Angel“ sėkmės, 1930-aisiais Marlene Dietrich kino kompanijos „Paramount“ buvo pakviesta į Holivudą. Jos dukra Maria Riva puikiai prisimena dar niekur nematytą prabangą keliaujant pirma klase vandenynų laineriu, marmurinius jo koridorius, dekoruotus auksinėmis kriauklėmis, spindinčias kajutes ir staltieses ant kiekvieno restorano stalo.
Tačiau Marlene Dietrich visa tai nuostabos nekėlė. „Visus prabangos bruožus ji laikė normaliais šlovės priedais“, – pasakojo dukra.
Baimės ir rasistinis požiūris į žmones
Bet moteris turėjo keistenybių. Marlene Dietrich turėjo germofobiją – baimę mikrobams, todėl itin dažnai ją būdavo galima sutikti stipriomis cheminėmis valymo priemonėmis šveičiančią ne tik kriaukles, vonias, bet ir unitazus.
Nors 1939-aisiais Marlene Dietrich tapo Amerikos piliete, ji, kad ir kaip tai šokiruotų, elgėsi kaip tikra nacė. Aktorė buvo stipri rasistė ir „nemėgo juodos spalvos, išskyrus drabužiuose“. Kai lankydavosi ligoninėse, moteris atsisakydavo būti prižiūrima juodaodžių slaugių. Ji taip pat buvo antisemitė.
Per karą Marlene Dietrich, tiesiogine prasme, linksmino amerikiečių karius – miegodavo su kareiviais, nuo kurių apsikrėtė gaktinėmis utėlėmis.
Tuo tarpu kaip mama ji buvo „nuspėjamas košmaras“. Marlene Dietrich nemėgo, kad jos dukra Maria turi draugų ar kad ji sutaria su šeimos šunimi. Visas, bet koks, net menkiausias dėmesys turėjo būti skirtas Marlene ir tik jai. Maria Riva taip atsidavė savo motinai, kad jaunystėje sirgo alkoholizmu, visiškai nepasitikėjo savimi ir puolė į neviltį.
1953-aisiais Marlene Dietrich pradėjo naktinių klubų dainininkės karjerą. Nors ant scenos prieš šviesas ji atrodė sveika, užkulisiuose moteris kovojo su rimtomis sveikatos problemomis. Dėl rūkymo ji susirgo arterioskleroze, po kritimų ji pradėjo šlubuoti, vėliau dar prisidėjo alkoholizmas ir priklausomybė nuo skausmą malšinančių vaistų.
Visuomenė apie tai, kaip buvo gydoma Marlene Dietrich nežinojo. „Jokia žmogaus yda negalėjo sugadinti legendos Marlene Dietrich tobulumo“, rašoma knygoje.
Paskutinius savo gyvenimo metus Marlene Dietrich, kaip teigė jos dukra, praleido namų Paryžiuje lovoje – ji nebevaldė kojų, plaukai buvo nukirpti lyg girtuoklio, dantys pajuodę ir nuskilę. Susidarė įspūdis, kad savo motiną Maria Riva apibūdino kaip „beviltišką sutvėrimą“ – lyg apie ją pagaliau atskleista viskas, kas blogiausia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Amerikietės Grace Kelly virsmas Monako princese: milijoninis kraitis, karališkosios vestuvės ir tragedija
Auksinės porelės Paulo Newmano ir Joanne Woodward meilės istorija su ne holivudine pabaiga
