Po tragiškos M.Monroe mirties tarp jos daiktų rastos užrašų knygutės ir trumpos pavienės žinutės atskleidė, kokia jautrios sielos intelektualė ji buvo. Pasirodo, Marilyn slapta kūrė eilėraščius, rašė laiškus, kurie vėliau buvo išspausdinti knygoje „Fragments: Poems, Intimate Notes, Letters by Marilyn Monroe“ (vert. Fragmentai: Marilyn Monroe eilėraščiai, intymios žinutės, laiškai).
Paviešinus neatskleistos poetės darbus, pasikeitė Marilyn gerbėjų požiūris į ją. Ji jau nebebuvo tik grožio ir sekso ikona. Į gyvenimo aprašymą buvo galima įtraukti ir tokius apibūdinimus kaip stipri rašytoja, sugebanti labai aiškiai ir gražiai perteikti savo skausmą, išreikšti baimes ir pasidalyti viltimis.
Štai keletas taip ir neatskleistos poetės atvirų, privačių ir dažnai nerimą keliančių minčių bei eilėraščių:
Ant scenos – aš
nebūsiu už tai nubausta
ar plakama
ar grasinama
ar nemylima
ar nusiųsta į pragarą degti su blogais žmonėmis
jausdama, kad taip pat esu bloga.
ar bijosiu, kad mano genitalijos
ar gėdisiuos
pažeidžiamos, žinomos ir matomos –
Šauksme –
Tu prasidėjai ir baigeisi ore,
bet kur buvo vidurys?
„Rodos, visada giliai bijojau būti tikra kažkieno žmona, kadangi iš patirties žinau niekada negalinti mylėti kito, niekada...“
Tik mūsų dalys
palies kitų dalis –
kažkieno tiesa tik tai ir yra – kažkieno tiesa...
Poeziją M.Monroe kūrė ir jos, kaip teigiama, trečiajam vyrui Arthurui Milleriui išgyvenant vidurio amžiaus krizę bei pradėjus susitikinėti su kitomis moterimis. Eilėraščių eilutėse Marilyn atskleidė tai, kas iš tiesų dėjosi jos mintyse sužinojus apie vyro neištikimybę.
…Norėčiau būti
mirusi – visiškai neegzistuoti –
dingti iš čia – iš
visur...